Kūčių diena

Trumpiausiomis dienomis mūsų proseniai meldėsi, aukojo dievams aukas, atlikinėjo apeigas, skirtas ūkio, gyvulių bei trobesių globėjui dievui Žemėpačiui. Amžinai besikūrenančiame namų židinyje jam aukojo vieno lizdo juodą ar baltą gaidį ir vištą, o derliaus deivės Žemynėlės garbei atlikdavo žemynėliavimo ir labinimo apeigas. Gruodžio dvidešimt ketvirtoji, ketvirtadienis – 358-oji metų diena.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Adas, Adelė, Adomas, Gudmina, Gudminas, Gudvainas, Gudvainė, Gudvilas, Gudvilė, Gudvina, Gudvinas, Ieva, Jieva;

rytoj: Gražinė, Gražinis, Gražys, Gražmantas, Gražvaldas, Gražvaldė, Gražvilas, Gražvilė, Gražvyda, Gražvydas;

poryt: Gaudilas, Gaudilė, Ginda, Gindas, Gindvilas, Gindvilė, Relinda, Stepa, Stepanija, Stepas, Steponas, Steponė.

Saulė šiandien teka 8.41, leidžiasi 15.56. Dienos ilgumas – 7.15.

18.36 prasideda pirmoji Mėnulio priešpilnio diena.

Saulė Ožiaragio ženkle.

Senovėje Kūčių dieną:

* Kad bitės spiestųsi, neštų daugiau medaus, triskart kilstelėdavo avilius arba perkeldavo juos į kitą vietą. Arba belsdavo į avilius ir sakydavo: „Kelkitės Kūčioms”. Šitaip bites žadindavo, kad jos neišmirtų.

* Jei per Kūčias dangus buvo žvaigždėtas ir žvaigždės susibūrusios krūvomis, tikėjosi derlingų metų, dėslių vištų, daug grybų. Jei pūtė stiprus vėjas ir plaukė šviesūs debesys, laukė gero vasarojaus. Jei per Kūčias lijo, tikėjosi ilgavarpių su dideliais ir storais grūdais miežių.

* Merginos klausydavo, iš kurios pusės šunys loja, ir iš tos pusės tikėjosi piršlių, skaičiavo atneštas malkas, apglėbtus tvoros baslius: jei kliūdavo porinis skaičius – greitai ištekėsiančios.

KŪČIOS…

Rašytiniai XVI-XVIII a. šaltiniai rodo, kad trumpiausiomis dienomis mūsų proseniai meldėsi, aukojo dievams aukas, atlikinėjo apeigas, skirtas ūkio, gyvulių bei trobesių globėjui dievui Žemėpačiui. Amžinai besikūrenančiame namų židinyje jam aukojo vieno lizdo juodą ar baltą gaidį ir vištą, o derliaus deivės Žemynėlės garbei atlikdavo žemynėliavimo ir labinimo apeigas.

Paskui ant pastatyto dugnu į viršų ir staltiese apdengto karčio (indas grūdams seikėti) dėjo išvirtus aukojamus paukščius, sviestą ir kiekvienam po mažą kepaliuką duonos, iškeptos iš įvairių javų miltų.

Šeimininkas klūpsčias pripildavo tris šventinius kaušelius alaus. Tada suklaupdavo ir visi kiti taip, kad žmona būtų nuo vyro kairėje pusėje, o vaikai pamečiui – prie tėvų. Šeimininkas klūpodavo priešais duris. Visi trys kaušeliai iš dešinės pusės ėjo devynis kartus aplink. Paskui visi ėmė po gabalėlį duonos ir, pridėję prie žemės, meldėsi: „Žemėpati, tu duodi mums tokią gerą duoną, dėkojame tau už tai, padėk, kad mes, tavo laiminami, dirbtume dirvas ir kad Žemynėlės pagalba vis daugiau tavo gerų dovanų gautume”. Po to, pakėlę duoną į viršų, sakė: „Pasotink mus”.

Gaidys buvo laikomas budrumo, vaisingumo simboliu, vegetacinės dvasios inkarnacija. Vištos kiaušiniai buvo laikomi gimimo, gyvybės ir vaisingumo simboliu, todėl jų aukos irgi buvo malonios dievams.

Apskrita duonos kepaliukų forma galėjo vaizduoti saulę ir būti magiška priemonė jai sugrąžinti. Alaus gėrimas devynis kartus iš trijų kaušelių bei jo aukojimas per šventes turėjo magišką prasmę. Šie skaičiai buvo laikomi nešančiais palaimą ir gerovę. Visa tai turėję galios sugrąžinti saulę, šviesą, šilumą, nukreipti piktųjų dvasių bei demonų veiklą (Pagal P. Dundulienę).

Lietuva gruodžio 24-ąją:

1905 m. Vilniuje prasidėjo savaitę trukęs visuotinis politinis streikas.

1918 m. Vilniuje įsteigta pirmoji Lietuvoje karinė komendantūra, kurios komendantu paskirtas Liudas Gira. Po kelių dienų joje jau buvo 170 vyrų – pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių.

1988 m. surengta simbolinė akcija už Lietuvos suverenitetą – Kūčių naktį žmonės ant savo namų palangių uždegė žvakutes.

1989 m. TSRS liaudies deputatų suvažiavimas viešai pasmerkė Tarybų Sąjungos ir Vokietijos 1939-1941 metų slaptuosius susitarimus ir pripažino „slaptuosius protokolus teisiškai nepagrįstais ir negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento”.