Kurkliuose svečiai iš Japonijos sodino sakuras

Gegužės 16 dieną Kurkliuose svečiai iš Japonijos bei kurkliečiai sodino sakuras. Japoniškas vyšnias padovanojo Japonijos IKU-OKAI asociacija. Įgyvendinus šios asociacijos idėją, pernai seniūnijoje buvo pradėtos sodinti sakuros.
Japonų kultūrai ypač reikšmingos sakuros Kurkliuose ir Uženvėžiuose atsiranda dėl šio krašto sūnaus, Vasario 16-osios akto Signataro Stepono Kairio (1879-1964) žavėjimosi Tekančios saulės šalimi.

Japonų delegacija – Japonijos ambasadorius Ozaki Tetsu su žmona, antroji sekretorė kultūros reikalams Yurika Kakami, IKU-OKAI sakurų augintojų asociacijos pirmininkas Hirobumi Matsuzawa bei kiti šios organizacijos nariai, publicistė Kumiko Hirano, parašiusi knygą apie Vasario 16-osios akto signatarą Steponą Kairį bei vertėjavusi Haruka Seto – apsilankė Užunvėžiuose, S. Kairio gimtinėje, kur pernai, prie Signatarui skirto paminklo, buvo pasodintos dvi sakuros. Tiesa, viena jų stipriai apšalo, tačiau sakurų sodinimo dieną dalyvavęs Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis svečius iš Japonijos nuramino, kad medelis dar gyvas.

Kurkliečiams bei svečiams K. Tubis sakė, kad sakurų žydėjimas „simbolizuoja ne tik pavasarį, bet ir atgimimą, besikeičiantį gyvenimo ciklą, trapumą ir džiaugsmą. Japonams tai reiškia tą patį, ką mums Velykos. Sakurų žiedai įkūnija grožio trapumą, laiko tėkmę ir laikinumą, žydėjimo emociją, džiaugsmą tamsos ir šviesos priešybėje“ bei džiaugėsi, kad rajono savivaldybė gavo pasiūlymą plėtoti santykius su Japonija.

Japonijos ambasadorius O. Tetsu, jau pernai sodinęs sakuras tiek Kurkliuose, tiek Užunvėžiuose, teigė esantis sujaudintas, kad sakuros išgyveno žiemą ir yra paaugusios.
„Per šiuos vienerius metus Lietuva ir Japonija paskelbė, kad dvišaliai santykiai bus pakylėti iki strateginės partnerystės. Aš jaučiu, kad šios strateginės partnerystės pagrindas yra Japonijos ir Lietuvos kultūrinius panašumus vienijanti dvasia. Tai yra meilė gamtai ir didelis dėmesys metų laikų kaitai“, – kalbėjo ambasadorius.
H. Matsuzawa sakė, kad medelius šiai sodinimo ceremonijai padovanojo būtent jo organizacija IKU-OKAI.

Ambasadorius H. Matsuzawa kalbėjo, kad IKU-OKAI organizacija planavo dalyvauti pirmojoje sakurų sodinimo ceremonijoje. Tačiau tuo metu Japonijos vyriausybė atšaukė kelionę dėl koronaviruso apribojimų.

Buvusi Kurklių mokyklos mokytoja Rasa Černiauskaitė dėkojo IKU-OKAI organizacijai, kad palaikė jos idėją kurti sakurų parką Kurkliuose, taip pat – ir miestelio bendruomenei: „Jei ne palaikymas, mano idėja ir būtų likusi tik idėja“.

R. Černiauskaitė Japonijos ambasadoriui įteikė Aukštaitijos metų simbolį – žirgą, o jo žmonai – Aukštaitišką juostą.

Kurklių seniūnijos seniūnas Algimantas Jurkus džiaugėsi, kad sakurų sodinimo tradicija prigyja būtent Kurkliuose, dėkojo visiems, prisidėjusiems prie šventės ir svečiams įteikė dovanas – anykštėnišką vyną bei kurklietišką sūrį.

Kol buvo sodinamos japoniškos vyšnios, koncertavo Anykščių kultūros centro folkloro ansamblis „Valaukis“ bei Kurklių miestelio kapela „Mes dar jauni“, o po darbo visi buvo pakviesti pasivaišinti šilta barščių sriuba.

Sakuros Kurklių seniūnijoje pasodintos dėl Vasario 16-osios akto Signataro, politiko, inžinieriaus technologo S. Kairio veiklos. Signataras yra vadinamas japonologijos pradininku Lietuvoje. Nors tolimojoje Tekančios saulės šalyje niekada nebuvo apsilankęs, apie ją parašė net tris pažintines knygeles „Japonija seniau ir dabar“, „Kaip japonai gyvena dabar“ ir „Japonų konstitucija“. Apie tai savo knygoje „Saka-no ue-no Japonija“ („Japonija ant kalvos“) rašo japonų žurnalistė, publicistė Kumiko Hirano.
S. Kairys 1879 metais gimė Užunvėžiuose, pasiturinčių valstiečių Uršulės ir Vincento Kairių-Tumasonių šeimoje. Jis studijavo Peterburgo technologijos institute, ten jis priklausė slaptoms studentų draugijoms, o nuo 1900 m. – Lietuvių (vėliau Lietuvos) socialdemokratų partijai, kurios vadovybės nariu buvo iki pat 1944 metų.
Signataras rūpinosi savo gimtuoju kraštu, padėjo finansiškai – už jo paaukotus 8000 litų Užunvėžiuose 1939 metais buvo pastatyta mokykla.