Dalis anykštėnų pageidautų, kad į Anykščių Antano Baranausko aikštę būtų sugrąžintas čia maždaug prieš 30 metų stovėjęs laikrodis. Viešojoje erdvėje diskutuojama ir apie tai, kad laikrodis mieste galėtų būti įrengtas ir kurioje nors kitoje vietoje.
„Anykšta” pašnekovų teiravosi, ar jie taip pat jaučia nostalgiją miesto laikrodžiui bei domėjosi, ar, jų manymu, Anykščiams reikia naujo laikrodžio.
Rimantas VANAGAS, rašytojas:
– Miesto laikrodis daugeliui patiko, nes buvo jaukus, savas kaip namų apyvokos daikats. Ir netgi naudingas!
Man miesto laikrodis nostalgijos nekelia. Kiekvienam laikui – savi žaidimai.Pagal anų laikų gan skurdžią, tokią paprastą dvasią, viskas tuo laiku buvo savovietoje, bet ar dabar miesto laikrodis būtų savo vietoje – nemanau. Praėjo jau 30 metų, per tą laiką pačių Anykščių stilistika pasikeitė, aikštės akcentai, mūsų pačių mąstymas. Reikia kažko šiuolaikiškesnio,nei tas laikrodukas.
Man atrododo, normalu ir gražu yra nostalgija. Aš prieš laikrodį niekada prieš nebuvau, jis tuo metu man patiko.
Laikrodžio vietoje stovintis paminklas Laisvei man nelabai patinka. Ta prasme, kad jis stovi ne visai savo vietoje.Šito paminklo variantą aš mačiau Amerikoje, Los Andžele,viename Kalifornijos universiteto parke.Ten iš viso pasaulio stovi daug įvairiausių paminklų, tad ten labai tinka. Mūsų miestelis nejaunas, aplinkui senamiesčio trobos, toje aplinkoje paminklas Laisvei „neįsipašo” iki šiol. Dabartinis paminklas Anykščių dvasiai (o dar senamiesčio fone) pernelyg modernus ir universalus. Kūrinys (skulptūra) meniškas ir originalus, tačiau, būdamas toks universalus, jis galėtų stovėti bet kurio šalies miesto naujame mikrorajone (tik ne centre, juo labiau didmiesčio). Baranausko aikštėj jis – blizgančio metalo, abstrakčių formų – akivaizdus svetimkūnis, įneša ne tiek žavesio, kiek disharmonijos. Tai suprasta jau jį čia atgabenant, todėl autorius sutiko švelninti įspūdį iš akmenų suklijuotu postamentu; tai iš dalies pavyko, bet tik iš dalies.
Seniai svarstyta, koks paminklas Baranausko aikštėj būtų labiausiai tinkamas, grynai aykštėniškas? Ir seniai nutarta: paminklas Knygai. Jis apibendrintų visą dvasinį, literatūrinį Anykščių lobyną bei literatūrines tradicjas, visus kitus esamus paminklus –
kaip „mazgas”, kaip karūna. Įtvirtintų ir įprasmintų Anykščių – Knygos miesto – įvaizdį; tuo iškart išsiskirtume iš kitų, nes būtume vienintelis, neginčijamai pirmasis Knygos miestas Lietuvoje. O turint omeny vis blėstančią knygų skaitymo tendenciją, jau lyg ir išties metas tinkamai pagerbti kalnus nuvertusią, kraštą išaukštinusią Knygą.
Didžiausia problema norint pakeisti šį paminklą – žinoma, jo kilni dedikacija Laisvei. Ja galima spekuliuoti, priešinti žmones. Tačiau tokia Laisvės išraiška – pasikartosiu – mūsų miesteliui pernelyg drastiška, sukelianti prieštaringus jausmus.
Man patiktų, jei Anykščiuose būtų įrengtas naujas laikrodis. Laikrodis iš karto tampa susitikimų vieta, priduoda namų jaukumo, kažkoks atsiranda ryšys su aplinka.Tas laikrodis nebūtinai turi būti toks pats, koks buvo. Kur jis galėtų atsirasti – taip giliai negalvoju.Anksčiau buvo kalbama, kad laikrodis bus atstatytas prie autobusų stoties. Ir visi tokiam pasiūlymui pritarė. Bet kuris jis po to dingo, kodėl jo nepastatė – nežinau.
