Laimui Fergizui savivaldybę įsakyta palikti per valandą

Šį pavasarį iš pareigų atleistas Anykščių rajono mero Kęstučio Tubio patarėjas, žurnalistas Laimas Fergizas pradėjo kalbėti apie netikėtas atleidimo priežastis.
Buvęs mero patarėjas sakė, kad jam per valandą buvo liepta palikti kabinetą, o per tą laiką jį prižiūrėjo savivaldybės darbuotojai, stebėdami, kad jis neištrintų kokių nors duomenų.

Mero įvaizdžio nebegražins

Panašu, kad atvirai prabilti apie šokiruojančias atsisveikinimo priežastis su Anykščių rajono savivaldybe buvusį mero patarėją, buvusį žurnalistą L. Fergizą paskatino anykštėnas Juozas Ratautas, į „Anykštą“ birželio 7 dieną parašęs straipsnį „Kokybiškų viešųjų paslaugų be diskusijų su visuomene nebus“.
„Gal idealiai neatitiko jis mero patarėjo pareigų standarto, tačiau buvo arčiausiai to, ką esame matę. Staigų ir nemotyvuotą mero sprendimą pateisinčiau tik tuo atveju, jei savivaldybėje kiltų koks nors karinis iššūkis ar, pavyzdžiui, prisireikė kitokio išsilavinimo ir praktikos žmogaus, siekiant suvaldyti ateinančią į rajoną didžiulę investiciją <…>.

O ir viešindamas renginius, būdamas ten, kur vyksta veiksmas bei pristatydamas planus ir pasiekimus, Laimas gražino mero įvaizdį. Esu tikras, jog viso to nematysim. Tik žinosim, jog jų yra trys. Jėga!

Aš pasigendu ir pavaduotojų vaidmens. Pagal faktines aplinkybes ir remiantis stebėjimo duomenimis jų, kaip vienų iš rajono vadovų, viešų darbų, iniciatyvų, pasirodymo vieno ar kito projekto lyderiais sunku įžiūrėti. Arba jiems neleidžiama dirbti, arba jie tingi. Tuo tarpu savo veikimo lauke jie turi būti ir matomi, ir girdimi. Tokiu būdu būtų išplėtota valdžios veikla ir pabrėžtas demokratinis valdymo principas. Turim suprasti, jog pavaduotojai – tai ne patarėjai, ne mero norų vykdytojai ar palydovai į susitikimus ir renginius, jie – savo sričių vadovai. Organizuojant veiklą, jie turi bendrauti su žmonėmis, telkti visuomenę iššūkiams, daryti viešus projektų pristatymus, reprezentuoti rajoną savo kompetencijos ribose. Tokios jų lyderystės trūksta. <…>

Kitas ne mažiau svarbus uždavinys – priartinti žmones prie sprendimų priėmimo. Valdžia neturi uždaryti klapanus, veikti atskirai. Negalima tikėtis kokybiškų viešųjų paslaugų, jei apie jas nebus nekalbama, diskutuojama su visuomene. Negirdime apie vienokius ar kitokius valdžios ketinimus, ryšys su gyventojais skilinėja <…>“, – rašė J. Ratautas.

Elgesys su bendražygiais – despotiškas

L. Fergizas nufotografavo tą „Anykštos“ publikuotą straipsnį ir nuotrauką įsikėlė į feisbuką. Iki šiol teigęs, jog su rajono meru K. Tubiu „išsiskyrė taikiai“, buvęs patarėjas išdėstė jau kiek kitokią poziciją.

„Protingai rašo anykštėnas Juozas Ratautas apie tai, kad Anykščiams būtų naudingiau, jei abu vicemerai Audronė Savickienė ir Dainius Žiogelis būtų pilnaverčiai rajono vadovai, o ne tik valdingojo mero pavedimų vykdytojai ir padėjėjai.

Tik pasidalinus šiuo straipsniu, po pusvalandžio buvau pašalintas iš dviejų uždarų feisbuko grupių, kurias pats ir sukūriau per rinkimų kampaniją 2023 metų pavasarį – „LVŽS Anykščių skyrius“, „LVŽS Anykščių frakcija“. Išeidamas iš darbo, grupių administratoriaus teises geranoriškai perleidau kitam skyriaus savanoriui. Tai bus atsakas į man ruošiamus kaltinimus, kad „nieko nedirbau“.

Nieko neturiu prieš Valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Kiek man teko bendrauti Seime, nacionaliniu lygiu jai vadovauja sumanūs ir išmintingi vadovai, Seimo nariai. Mane stebina tik mūsų rajono skyriaus pirmininko despotiškas elgesys su bendražygiais, kurį taikliai ir bando aprašyti Juozas Ratautas.
Nieko asmeniško, tačiau dabartinis meras turi genialų gebėjimą lygioje vietoje savo patarėjus – bendražygius, kurie jam padėdavo laimėti rinkimus, paversti tobulais priešais. Panašu, kad nuo šiandien toje plejadoje esu jau penktasis (po Kęstučio, Dominyko, Donaldo ir Luko).

Ir dar – bene vienintelis iš savivaldybės administracijos darbuotojų lankydavausi kultūros renginiuose. Dabar nekantrauju sulaukti kaltinimų, kad dėl savo gebėjimo filmuoti ir viešinti renginius gaudavau kvietimų į mokamus kultūros įvykius ir festivalius“, – savo feisbuko paskyroje rašė L. Fergizas.

Į diskusiją po straipsniu iš karto įsitraukė iš Anykščių kilęs Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius, skulptorius Romualdas Inčirauskas. Profesorius Laimui pasiūlė savo pagalbą ir tvirtino būtent iš L. Fergizo įrašų susidaręs įspūdį, kas vyksta Anykščių kultūros gyvenime. Prof. R. Inčirauskas parašė: „Labai gaila, Laimai, iš tavo įkeliamos medžiagos ir reportažų viską žinojom, kas vyksta Anykščiuose. Jeigu to nebebus, bus didelė netektis. Kaip galime padėti?“

Kaltino narcisizmu

„Anykštos“ pakalbintas buvęs mero K. Tubio patarėjas L. Fergizas sakė, kad savo atleidimo iš darbo priežasties jis nežino, nors meras savo patarėją turi teisę rinktis kokį tik nori (tai yra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas) ir kada tik nori atleisti. Pasak L. Fergizo, jam buvo liepta pasirašyti dokumentus ir išeiti.

„Mano darbas prasidėjo praėjusių metų balandžio 24 dieną, o atleido mane balandžio 12 dieną, per vieną valandą. Man iki metų darbo stažo pritrūko dešimties dienų, o tai reiškia, kiek žinau, kad organizacija, įstaiga, turi sumokėti išmoką. Tuo metu apie tai negalvojau, man buvo pateiktas ultimatumas per valandą dingti, su kuo ir sutikau. Psichologinį spaudimą jaučiau, meras nuolat mane peikdavo, prie kitų išjuokdavo, bet konkrečios kalbos apie atleidimą nebuvo. Tiesiog man liepė užeiti į kabinetą, padavė atleidimo sutartį ir tušinuką, bei liepė pasirašyti. Per valandą liepė atiduoti telefoną, kompiuterį, palydėjo mane į kabinetą, tuo metu kitos patarėjos perėmė bylas, žiūrėjo, kad aš kažkokių duomenų neištrinčiau. Jei viskas būtų vykę normaliai, būčiau naujai patarėjai viską paaiškinęs, perdavęs. Ir toji darbuotoja viską turėjo pradėti nuo nulio. Užjaučiu ir ją. Beje, vėliau sulaukiau priekaištų iš mero, kad iš darbo išėjau prieš pat ataskaitos rengimą – nauja darbuotoja, kuri net nedirbo, už praėjusius metus turėjo paruošti ataskaitą…“ – kad tokios K. Tubio „kliurkos“ nenustoja stebinti, sakė L. Fergizas.

„Tai yra kažkokios jo (mero K. Tubio – aut. past.) psichologinės problemos, jis – toks vadovas, kuris nesugeba savęs „apsistatyti“ protingais žmonėmis. Jis nori beveidžių vidutinybių, kad, neduok Dieve, jam kažkas nesudarytų konkurencijos. Ir jis šios politikos laikosi. Ir 2016 metais jis atsisakė Kęstučio Indriūno, Dominyko Tutkaus, Donaldo Vaičiūno, Luko Pakelčio (iš tiesų politikai 2016-aisiais iš K. Tubio komandos išėjo patys, paskelbę viešą pareiškimą, kuriame neigiamai vertino mero K. Tubio darbo metodus ir darbo stilių – red. past.).

Jis sugebėjo visus savo bendražygius, patarėjus paversti priešais. Galvojau, kad tie keturi žmonės kažkokie blogi, bet ir su manimi lygioje vietoje taip buvo pasielgta“, – kad iki šiol nesupranta priežasties, dėl ko buvo atsisakyta jo paslaugų, teigė L. Fergizas bei atskleidė savo darbo rajono savivaldybėje užkulisius.
„Jei merą filmuoju ir rodau minutę laiko, o pabaigoje dvi sekundes parodau save, taip įrodydamas įrašo autorystę, jam tai būdavo didžiausias įžeidimas: sakydavo, kad taip darausi reklamą sau, siekiu populiarumo jo sąskaita, kaltino narcisizmu. Būna, kad žmogus ir pasąmonės lygmenyje jaučia baimę, konkurenciją, ir net negali labai aiškiai to artikuliuoti. Tai – kažkokios giluminės psichologinės problemos, kurios jam, kaip lyderiui, kenkia. Nes K. Tubis yra geras lyderis, jis turėtų suburti komandą, mokėti deleguoti užduotis vicemerams, patarėjams. Kaip ir J. Ratautas rašė, – pažiūrėkime, ką daro prezidento patarėjai – jie dalyvauja laidose, komentuoja žiniasklaidai, išsako prezidento poziciją. Jei aš išsakydavau kažkokią nuomonę, gaudavau velnių, kodėl sakiau, kodėl nesuderinau, kodėl mano nuotrauka įkelta, sakykim, „Anykštoje“. Jo nuomone, patarėjai turi būti nematomi, sėdėti kabinete iki 17 valandos. O jei išeini iš kabineto ir dalyvauji renginiuose, bendrauji su žmonėmis, ar po darbo valandų dirbi savaitgaliais, – nesiskaito“, – apie priežastis, dėl kurių galėjo neįtikti savo vadovui, svarstė buvęs K. Tubio patarėjas. L. Fergizas sakė, kad visoje savivaldybėje mikroklimatas yra prastas, „visi su visais susirieję“.

„Iš pat pradžių atėjęs pakritikavau, kad savivaldybėje viskas labai lėtai daroma – net paties mero nuotrauka į tinklapį keliama tris savaites… Visi tai priėmė labai asmeniškai, ir senieji tarnautojai nusistatė prieš mane. Jaučiau ir mobingą, kolegų izoliavimąsi nuo manęs. Mikroklimatas nebuvo geras, tačiau ten – visi su visais susirieję…

Ir, žinoma, visą toną duoda vadovas. O vadovas, gavęs dokumentus, pasiremia ant jų alkūnėmis ir niekuo nesidalija, nedeleguoja, viską bando valdyti pats, kad tik niekas neviršytų kažkokių neva įgaliojimų. Ir jis nebeaprėpia, vienas žmogus visko padaryti negali. Tam ir yra reikalinga komanda, kuri turi būti intelektuali, o ne laukti, kada meras paskambins ir pasikvies bei pasakys, ką konkrečiai daryti. Nuo to kentės Anykščiai, o ne tik vienas kitas darbuotojas. Ir dabar pradėjęs vicemeru dirbti Dainius Žiogelis, atsisakęs mandato, bus priklausomas tik nuo vieno asmens – mero. O šiam kurią dieną kažkas užeis, ir D. Žiogelis liks be darbo…“ – konstatavo L. Fergizas.

Kultūra – tik pinigųšvaistymas

Dabar jau buvęs K. Tubio patarėjas Anykščiuose bene labiausiai buvo žinomas dėl lankymosi įvairiuose vykstančiuose renginiuose, kuriuos jis nuolatos ir reklamuodavo, filmuotas jų ištraukas platindavo socialiniuose tinkluose. Tai, pasak L. Fergizo, jo darbdaviui ypač nepatiko.
„Merui nepatikdavo mano lankymaisi kultūros renginiuose. Dabar pradėjo mane kaltinti, neva reikalaudavau iš įstaigų vadovų, kad leistų man vaikščioti į nemokamus renginius, kai tuo tarpu patys vadovai į kultūros renginius neidavo.

Kai būdavau vienas, dažnai turėdavau ir sveikinimo kalbas spontaniškai sakyti nuo vadovų – pusę metų praktiškai vicemero pareigas ėjau. Mero prioritetai yra statybos, remontai, šaligatviai, o kultūra – pinigų švaistymas. Kiek pagal įstatymą priklauso kultūrą pafinansuoti, pafinansuoja, bet kad suprastų jos svarbą… Paradoksas, nes Anykščiai save pozicionuoja kaip kultūros kurortą.

Kultūros taryba taip pat sunkiai įsivažiuoja, nes vadovams jų priimti sprendimai nėra labai įdomūs“, – kalbėjo L. Fergizas bei pridūrė, jog bet kokiu atveju ir dabar, besilankydamas renginiuose, juos filmuoja ir šiais vaizdo įrašais dalijasi, tik, pasak jo, rajono vadovas visoms kultūros įstaigoms yra davęs nurodymą į nemokamus renginius jo nekviesti ir nemokamo bilieto neduoti: „Nors į renginius praktiškai kaip žiniasklaidos kanalo atstovas eidavau, juos filmuodavau ir reklamuodavau.“

Į akis pasakyti bijo

Buvęs patarėjas L. Fergizas sakė, kad anykštėnai bijo kritikuoti su Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąrašu į valdžią išrinktą merą K. Tubį, nes mano, kad po to rajone negaus darbo. Apie Anykščių rajono valdžią, kaip sako L. Fergizas, nebijodami gali kalbėti tik pensininkai arba iš šio krašto išvykę anykštėnai.
„R. Inčirauskas yra Telšiuose dirbantis menininkas, todėl jis nebijo pasakyti, ką galvoja. O kiti ateina ir man tyliai į ausį pašnibžda, kad meras po šito sprendimo jų akyse krito. Bet kažkur viešai pasakyti ar tuo labiau – merui į akis, niekas nedrįsta, nes visi Anykščiuose susiję su valdžia, darbo vietomis, paraiškų rašymu, ir bijo. Dabar visi laukia, kada bus ta mero kadencija, ir niekas nedrįsta nieko pasakyti. Tai – mažo provincijos miestelio specifika. Praradęs darbą, kur eisi? Vilniuje gali dirbti kitoje įstaigoje, kitoje organizacijoje, o čia – laukti kitos kadencijos ir tikėtis, kad bus išrinktas kitas meras? Žmonės negali sau leisti tokios prabangos. Ypač, jei turi šeimą, finansinių įsipareigojimų“, – kalbėjo L. Fergizas. Jis sakė, kad jį atleidęs K. Tubis įsivaizduoja išlošęs, kad mero reikalai nuo šiol pagerėjo.

Meru dirbti nenorėtų

„Anykšta“ teiravosi L. Fergizo, kad galbūt jis, jau visai neblogai pažįstantis mero darbo užkulisius, norėtų pats kandidatuoti į rajono vadovo postą.
„Tikrai ne! Mero darbas yra labai sunkus, reikia išmanyti daugybę dalykų. Nėra taip, kad esu matomas, dėl to būsiu geras meras. Tiek buvęs meras Sigutis Obelevičius savo sveikatą rajonui atidavė, tiek ir K. Tubis ją atiduoda – jis dirba iš tiesų daug.

Nebent galėčiau būti atsakingas už kultūrą, viešuosius ryšius, tarptautinius santykius. Kiekvienas pasiūlymas svarstytinas, ir niekada nesakau niekada. Dabar atostogauju, gyvenu laisvu grafiku, pats su savimi, būnu gamtoje. O kai ateis ruduo, ieškosiu darbo – ar Anykščiuose, ar Vilniuje, ar kur nors Vokietijoje. Moku keturias kalbas, galiu būti drąsus, kad nesu pririštas prie Anykščių, kaip kad dauguma anykštėnų. Mano gyvenimas nesugriautas, esu laisvas žmogus, pasaulio anykštėnas“, – ateities planais su „Anykštos“ skaitytojais dalijosi buvęs mero patarėjas L. Fergizas.

Priminsime, jog šiuo metu rajono meras turi tris patarėjus – jais dirba buvusi Kavarsko seniūnijos seniūnė Šarūnė Kalibataitė, buvęs policininkas, jau dirbęs ir pirmojoje K. Tubio kadencijoje vairuotoju, paskui – „žaliuoju patruliu“ Linas Šulskus ir poetė, buvusi Svėdasų bibliotekos bibliotekininkė Rūta Neniškienė.

Anykščiai – ne mero dvarelis

R. Inčirauskas, kuris sakęs L. Fergizo dėka daug žinojęs apie kultūrinius renginius Anykščiuose, „Anykštai“ sakė niekaip negalintis suprasti tokių rajono vadovo sprendimų.

„Apie Anykščių politinį lauką kalbėti negaliu – nieko apie jį nežinau. Tik žinau, kad atsirado toks patarėjas Laimas, ir labai gražiai pradėjo dalintis informacija. Gyvenu Telšiuose, ir man taip gerai – viską žinau, kas vyksta Anykščiuose. Man labai gaila, kad atsiranda iniciatyva, o su žmogumi taip daroma. Kokios čia politinės peripetijos, intrigos, šito nežinau. Apie Anykščių kultūrą galiu sužinoti tik iš to, ką Laimas įkelia. Kitaip gyvenčiau, nežinočiau ir atrodytų, kad jokios kultūros Anykščiuose nėra“, – kad neteko pagrindinio informacijos šaltinio apie rajone vykstančius renginius, apgailestavo ne vieną kūrinį Anykščiams padaręs menininkas.

„Jūsų meras nelabai… Kai buvo S. Obelevičius, bendraudavome, jis labiau kultūringas buvo. O jei dabar tokia tvarka, kad žmogų, kuris skleidžia žinią apie Anykščius, pašalina, tuomet nežinau, ko jie benori. Yra labai labai blogai. Savivaldybė tuomet labai blogai dirba. Tai ne mano protui suvokti. Juk yra Taryba, yra visuomenė, jūs, žurnalistai, kodėl niekas nieko nedaro, kad šitą poziciją išgelbėtų? Meras yra renkamas, bet aš nemanau, kad Anykščiai yra mero dvarelis“, – piktinosi R. Inčirauskas ir svarstė, kad vieni žmonės nori demokratijos, kultūros, o kitiems ir gaspadorius gerai.

„Nenoriu lįsti į jūsų politiką, bet jei šita vieta užgesinta, kokia tuomet siekiamybė? Telšiuose labai gerai informacija platinama, yra turizmo centras, dirba 20 gidų, ekskursijos eina pulkais. O jei Anykščiuose sklaidos nėra, yra labai prastai“, – komentavo R. Inčirauskas.

Kultūrą turi „daryti“ specialistai

R. Inčirauskas taip pat stebėjosi ir anykštėnais, kurie piktinasi, jo manymu, gerais ir reikalingais projektais mūsų mieste.
„Žinau, kad Anykščiuose mineralinis vanduo bus – vėl girdėjau visokių atgarsių. Taigi reikia džiaugtis! Būsite kaip Druskininkai. Anykštėnai vis nepatenkinti – ir dabar, kai pastatė tokį unikalų dalyką, tuos žibintus prie stoties, – vėl visi nepatenkinti. Kažkada, kai Paryžiuje statė Eifelio bokštą, žinote, kokie dalykai dėjosi? O dabar pabandykite įsivaizduoti Paryžių be Eifelio bokšto. Ir klėtelės gaubtas atgyveno, gal galima jį pakeisti?

Girdėjau, kad ir čia pas jus problemos. Jei kultūrą orientuosime pagal tai, kaip liaudžiai atrodo, tai bus ne kas. Kultūrą turi daryti architektai, kultūrininkai, – žmonės, kurie tai išmano“, – tvirtino R. Inčirauskas bei neabejojo, jog Anykščių perspektyva yra vizuali kultūra.

„Tik taip šį miestą aš matau. O jei merui kultūra gali palaukti… Truputį gaila. Druskininkuose irgi yra meras, kuris stabdo. Turėjau ten reikalų, prašiau jo, kad duotų man architektą, tai jis į save parodė. Jis – toks diktatorius, bet jis supranta, imasi iniciatyvų, kultūros į šoną nestumia, ir ten viskas vyksta“, – kalbėjo menininkas R. Inčirauskas.