XIII amžiaus sutartyse su Livonijos ordinu minimo Latavos upelio pakrantėje (Andrioniškio seniūnija), paslaptingo Šilo pakraštyje, kelių kryžkelėje, ąžuoliniu stogastulpiu įamžintas Lietuvos karalius Mindaugas.
Paminklas sumaniam valdovui, vieninteliam karaliui, valstybės kūrėjui, tautos vienytojui, atidengtas paskutinįjį rugpjūčio šeštadienį, rugpjūčio 26 d., tuoj po vidurdienio.
Ukmergiškio tautodailininko Rimanto Zinkevičiaus sukurtame paminkle karalius Mindaugas susimąstęs, pasirėmęs kalaviju, tarsi stabtelėjęs kryžkelėje iš senosios Lietuvos į moderniąją Europą. Pastatytas ne tik šešių metrų aukščio kuoras su skulptūra, bet ir dvi nuorodomis į Andrioniškį ir Palatavio piliakalnį tarnaujančios plokštumos, papuoštos dar ir Mindaugo bei Šv. Andriejaus simboliais. Paminklą pašventinęs Troškūnų parapijos klebonas kan. Saulius Filipavičius kalbėjo apie istorinės atminties svarbą, apie tai, kad istorinė tiesa turėtų būti perduodama iš kartos į kartą, kad jau namuose, iš tėvų, senelių mažieji sužinotų apie karalių Mindaugą, karalystę, mūsų tautos praeitį, suvoktų svarbiausias vertybes, pamiltų savo kraštą ir jo neapleistų. Kalbėjo klebonas apie vienybę, apie tai, kad turėtume džiaugtis savųjų pasiekimais, jų pavyzdžiais sekti siekiuose, o ne pavydėti, kenkti, nes aklas pavydas dažnai nuveda į išdavystę.
Paminklo statybos iniciatorius, iš netolimo Pienagalio kaimo kilęs, nūnai Kijeve gyvenantis verslininkas, Anykščių garbės ambasadorius Ukrainoje Virginijus Strolia prisiminė, kaip dar 2003 metais kilo noras stogastulpiu įamžinti karalių Mindaugą. Kaip iki tol jis ąžuoliniais paminklais pažymėjo Pienagalio, Kiaušagalio, Karčių, Bareišių kapinaites, 1920-iais kovoje su lenkų kariuomene žuvusius šaulius, vyskupo Pauliaus Baltakio tėviškę Latavėnuose, sukurdamas Latavos pakrančių istorinį kelią. Anykščių rajono mero patarėjas Sigutis Obelevičius pažymėjo, kad savivaldybė be svyravimų skyrė lėšų šiam paminklui, kad tai tik „maža duoklė valdovui“. Apie Mindaugo karalystę ir Palatavio piliakalnio svarbą Lietuvai kalbėjo istorikas Tomas Baranauskas, man teko prisiminti, kaip paslaptingasis kalnas buvo surastas. Plazdėjo vėjyje Aukštaitijos, šaulių kuopos vėliavos, švytėjo Everesto užkariautojo trispalvė, tautinėmis dainomis džiugino etnografinio ansamblio „Valaukis“ moterys, Anykščių teatro aktoriai Rimantas Pauliukas ir Žilvinas Smalskas suvaidino karaliaus Mindaugo ir jo brolio Dausprungo dialogą – ištrauką iš Justino Marcinkevičiaus dramos „Mindaugas“.
Pastačius šį paminklą Anykščiai dar stipriau įtvirtino istorinę žinią, kad būtent čia yra Lietuvos valstybės, karalystės pradžių pradžia. Planuojama paminklu pažymėti ir paslaptingąjį Karalienės kapo kalną, tarsi patvirtinant legendą, kad čia palaidota karalienė Morta. Šios vietos galėtų tapti latvių turistų istorinės piligrimystės traukos taškais, juk kasmet vis gyvesnė žinia, kad karalienė buvusi latvė, taip tarsi sujungiant į nedalomą vienį dvi baltų tautas.
