Lenkija teigia esanti nepatenkinta santykiais su Lietuva

Trečiadienį Lenkija sukritikavo Lietuvą, teigdama, kad Lietuva nesilaiko įsipareigojimų tiek etniniams lenkams, tiek investuotojams iš Lenkijos.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis (Radoslaw Sikorski) teigia, kad dvišalius Lenkijos ir Lietuvos santykius gadina neišspręstos dvišalės problemos.

Trečiadienį Lenkija sukritikavo Lietuvą, teigdama, kad Lietuva nesilaiko įsipareigojimų tiek etniniams lenkams, tiek investuotojams iš Lenkijos.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis (Radoslaw Sikorski) teigia, kad dvišalius Lenkijos ir Lietuvos santykius gadina neišspręstos dvišalės problemos.

Lenkijos diplomatijos vadovo komentarai paviešinti kaip tik tuo metu, kai Varšuva vis labiau piktinasi Vilniaus nenoru spręsti ilgalaikes problemas, susijusias su šalyje gyvenančia lenkų mažuma.

Paklaustas, kodėl šalies Vyriausybė kalba apie blogėjančius santykius su Lietuva, V. Sikorskis Lenkijos radijui sakė: „Iš tiesų manau, kad santykiai su Lietuva tokie jau daugelį metų, tačiau tik dabar jie tiksliai apibūdinti. Ne vienus metus mums kelia nerimą tos pačios dvišalės problemos ir tikrai norėtume geresnių santykių su Vilniumi”, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras.

Lenkijos diplomatas viename dienraštyje neseniai netgi išreiškė mintį, kad santykiai su Lietuva – blogiausi tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių narių.

1989 metus žlugus komunizmui ir Vilniui 1991 metais po Sovietų Sąjungos griūties atgavus nepriklausomybę, Lietuva ir Lenkija džiaugėsi gana draugiškais santykiais. Tačiau Lenkijos jau seniai netenkina lenkų mažumos Lietuvoje teisės (lenkai Lietuvoje sudaro 6-7 proc. visų gyventojų) – nuo pavardžių rašymo iki nesutarimų dėl žemės nuosavybės ir švietimo.

Lietuvos pareigūnai teigia esą labai nustebinti Lenkijos užsienio reikalų ministro pasisakymų.

„Derybos dėl geležinkelio tarifų vyksta, ir Lietuvos valdžia nusprendė skirti daugiau išteklių siekiant užbaigti žemės restitucijos procesą per kelis ateinančius metus”, – sakė Lietuvos Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas politikos klausimais Virgis Valentinavičius. Įtampa kyla dėl naftos perdirbimo bendrovės, priklausančios Lenkijos naftos koncernui „PKN Orlen”. Varšuva nori, kad Vilnius padėtų užtikrinti naftos perdirbimo bendrovei prieinamesnius ir pigesnius naftos išteklius.

„Lenkija buvo tvirta Lietuvos siekių prisijungti prie ES ir NATO rėmėja ir nuo tada išliko lojali partnerė. Tačiau iš Lietuvos to paties nesulaukiame”, – teigia Eugeniušas Smolaras (Eugeniusz Smolar), vadovaujantis Varšuvoje įkurtam tarptautinių santykių centrui.

Anot jo, Lenkija padarė išvadą, kad Lietuva tiesiog delsia.

„Lenkijos valdžia išreiškė savo nusivylimą, ir galime tikėtis, kad šis klausimas greitai bus iškeltas ES lygmeniu”, – sakė politologas.

Buvę Lenkijos vadovai broliai Kačynskiai (Kaczynski) rėmė stiprią partnerystę su Lietuva, nors ir kėlė Rusijos pyktį. Tačiau dabartinis Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas (Donald Tusk) Lietuvos atžvilgiu laikosi pragmatiškos pozicijos.

Naftos perdirbimo bendrovės įsigijimas už 2,6 milijardo JAV dolerių buvo didžiausia Lenkijos kompanijos investicija užsienyje.

„Čia Lietuva taip pat turėjo įsipareigojimų … ir jie nebuvo įvykdyti”, – pridūrė R. Sikorskis.