Lenkijos Senatas ketvirtadienį priėmė kontroversišką įstatymą, draudžiantį priskirti Lenkijai kaltę už nusikaltimus, padarytus per Holokaustą.
Šiuo teisės aktu buvo siekiama ginti šalies įvaizdį užsienyje, tačiau dėl jo kilo diplomatinis ginčas su Izraeliu.
Šis įstatymas numato trejus metus laisvės atėmimo asmenims, viešai skelbiantiems, kad Lenkijos valstybė arba tauta yra kalta dėl nacių nusikaltimų, arba vartojantiems formuluotę „Lenkijos mirties stovyklos“. Įstatymo projektas buvo patvirtintas 57 balsais prieš 23; dar du senatoriai susilaikė.
Kiek anksčiau Izraelio pareigūnai paragino atsisakyti to įstatymo projekto. Jame jie įžvelgė bandymą neigti Lenkijos dalyvavimą nacistinės Vokietijos vykdytame žydų naikinime ir išreiškė būgštavimų, kad pagal dabartinę formuluotę atsakomybė gali būti taikoma Holokaustą išgyvenusiems žmonėms, pasakojantiems apie savo asmeninę patirtį, taip pat tyrėjams, mokytojams.
Tačiau Lenkijos pareigūnai tvirtina, kad siūlomame įstatyme Holokausto liudytojai yra apsaugoti nuo baudžiamojo persekiojimo.
„Visiškai netoleruojame tiesos iškraipymo ir istorijos perrašinėjimo arba Holokausto neigimo“, – sekmadienį sakė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus).
Žemieji parlamento rūmai, kuriuos, kaip ir Senatą, kontroliuoja valdančioji dešiniojo sparno partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), šį įstatymo projektą priėmė penktadienį, ir jis iškart sukėlė Izraelio ir viso pasaulio žydų bendruomenių nepasitenkinimą.
Izraelio parlamentarai savo ruožtu trečiadienį pasiūlė savo įstatymo dėl Holokausto neigimo pataisų. Kneseto nariai siūlo, kad asmenys, kurie menkina ar neigia žmonių, padėjusių naciams vykdyti nusikaltimus prieš žydus, vaidmenį, būtų baudžiami laisvės atėmimo bausmėmis.
Prieš Lenkijos Senato balsavimą JAV Valstybės departamento atstovė Heather Nauert (Heter Noert) išreiškė „susirūpinimą“, kad „šis įstatymo projektas, jei bus priimtas, gali pakenkti žodžio laisvei ir akademiniam diskursui“.
„Taip pat esame sunerimę dėl šio įstatymo projekto poveikio, kurį jis gali turėti Lenkijos strateginiams interesams ir santykiams – taip pat ir su Jungtinėmis Valstijomis“, – pridūrė ji.
Kad įstatymas įsigaliotų, per 21 dieną jį dar turės pasirašyti Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).
Teoriškai jis galėtų vetuoti tą įstatymą, tačiau pirmadienį kalbėdamas per valstybinę televiziją TVP A. Duda sakė, kad „tikrai negalime trauktis atgal; turime teisę apginti istorinę tiesą“.
Jis taip pat sakė, kad jį „apstulbino“ Izraelio „audringa ir labai nepalanki reakcija“ į šį įstatymo projektą.
Per Antrąjį pasaulinį karą Lenkija buvo užpulta ir okupuota nacistinės Vokietijos; šalis prarado šešis milijonus savo piliečių, įskaitant 3 mln. per Holokaustą nužudytų žydų.
Okupuotoje Lenkijoje bet kokia pagalba žydams buvo draudžiama, o šį draudimą sulaužę žmonės būdavo baudžiami mirties bausme.
Daug daugiau nei kitų tautybių žmonių – per 6 700 lenkų – yra paskelbti pasaulio tautų teisuoliais; tai yra žmonės, kurie rizikuodami savo gyvybėmis padėjo slėpti ir saugoti žydus. Šį titulą jiems suteikia Jeruzalėje įsikūręs Holokausto memorialas ir tyrimų centras „Yad Vashem“.
„Yad Vashem“ pareiškė nepritariantis naujam Lenkijos teisės aktui, nes „jis gali ištrinti istorines tiesas apie pagalbą, kurią vokiečiai gavo iš Lenkijos gyventojų per Holokaustą“.
Vis dėlto centro atstovai taip pat atkreipė dėmesį, kad „neabejotina, jog terminas „Lenkijos mirties stovyklos“ yra istoriškai klaidinantis“.
Palaikydamas Izraelio raginimą atsisakyti šio įstatymo, Amerikos žydų kongreso vadovas Davidas Harrisas (Deividas Harisas) antradienį paragino Lenkijos lyderius „atšaukti šį įstatymą ir skirti dėmesio švietimui apie netikslius ir žalingus pasisakymus, o ne versti (žmones) nusikaltėliais“.
