Pasak žilo, aukštąjį mokslą baigusio levaniškiečio Stasio Ūso, Levaniškių simbolis – griūvantys kultūros namai: kaimo istorijos, kultūros, dabarties ir ateities paminklas…
Pasak vyro, Levaniškiai yra „pats didžiausias užkampis, kadangi tai yra trijų apskričių – Vilniaus, Utenos ir Panevėžio – kampas“. „Tokiu būdu jūs atvažiavote į labai prastą vietą…Kiek pas mus žmonių, gaunančių pašalpas, ar kiek žemės dirba ūkininkai Kairys ir Mincė, jūs ir taip rasit. Likę pensininkai ir „pašalpiečiai“ ir du trys asmenys dirbantys. Europos Sąjungoje yra žemės ūkio produkcijos perteklius, todėl ir mūsų žemės ūkis yra neperspektyvus. Jokios ateities, klestėjimo, perspektyvų pas mus nėra ir nebus. Persikvalifikuoti Levaniškiuose niekas negali, kadangi čia yra tik žemės ūkis. Yra sugriuvę kultūros namai, kurie pastatyti prieš pat keičiantis laikams, o tas buvusios Anykščių tarpkolūkinės organizacijos viršininkas šiuos kultūros namus skubėjo užbaigti, nes, kaip skelbia legendos, jam reikėjo tuo metu ir savo namelį užbaigti. Taigi, čia nėra nei kultūros, nei šokių, nei mokyklos, nei vaikų darželio…Tai sėja neviltį“, – kad nieko labai teigiamo nėra Levaniškiuose, „Anykštai“ pasakojo S.Ūsas.
Plačiau apie Levaniškių kaimą – kitą ketvirtadienį
