Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, pirmadienį, Seime vyks Laisvės gynėjų susitikimas ir rikiuotė. Vakare Nepriklausomybės aikštėje – ceremonialas ir Sąjūdžio valanda prie Atminimo laužo.
Vakare prie Vilniaus televizijos bokšto bus atidengiamas atnaujintas Kryžių kalnelis, o televizijos bokšto salėje rengiama Atminties valanda „Nerimo mintys”.
Tuo pat metu prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato bus uždegti Atminimo laužai.
Šv. Jonų bažnyčioje vyks koncertas „In Memoriam” ir tradicinis Laisvės gynėjų susitikimas Vilniaus įgulos karininkų ramovėje.
Pagrindinę Laisvės gynėjų minėjimo dieną, sausio 13-ąją, bus padėta gėlių prie Kovo 11-ajai skirto paminklo Nepriklausomybės aikštėje.
Laisvės gynėjų diena bus iškilmingai paminėta Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. Čia bus įteikta ketvirtoji Laisvės premija, skirta Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo” lyderių, žurnalistui, publicistui, dienraščio „Gazeta Wyborcza” vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui (Adam Michnik).
Vidudienį Nepriklausomybės aikštėje bus iškelta Valstybės vėliava.
Vėliau Parlamento galerijoje Seimo vadovybė susitiks su žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiais nuo Sovietų Sąjungos agresijos 1991 metais.
Minint Laisvės gynėjų dieną, sausio 12-ąją, Seimo II rūmų parodų galerijoje bus atverta Ukrainos fotomenininko Oleksandro Gliadelovo fotografijų paroda „Maidanas ir karas”. Sausio 13-ąją Vitražo galerijoje – 2014 metų Laisvės premijos laureatui A. Michnikui skirta paroda „Tiesa išlaisvina”.
Sausio 12 ir 13 dienomis Seimas bus atviras visuomenei. Atvirų durų valandomis Parlamento galerijoje bus galima apžiūrėti parodas, bus demonstruojama vaizdo medžiaga, meninės kompozicijos, veiks vaikų piešinių dirbtuvės.
Laisvės gynėjų diena taip pat bus paminėta Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.
Bandydama nuversti teisėtai išrinktą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą paskelbusią Lietuvos valdžią sovietų kariuomenė 1991 metų sausio 13-osios naktį Vilniuje ginkluota jėga užėmė Televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą. Sovietų kariuomenė tuomet neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų, kuriuos saugojo dešimtys tūkstančių žmonių. Tačiau prie Televizijos bokšto nebuvo išvengta aukų – desantininkams pradėjus su karine technika važinėti po minią ir šaudyti į beginklius žmones, žuvo 14 ir buvo sužeisti daugiau nei tūkstantis laisvės gynėjų.
