Prieš savaitę, spalio 20-ąją, visą dieną Anykščiuose praleido Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius. Svečiai lankėsi mūsų miesto įstaigose, Juškų ūkyje, surengė du viešų pokalbių renginius Jono Biliūno gimnazijoje bei Anykščių kultūros centre.
Pagal Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą į Europos Parlamentą išrinkti politikai priklauso Europos liaudies partijos (ELP) frakcijai. Susitikime su gimnazistais A. Kubilius juokavo, kad abu jie yra vienas kito viršininkai: R. Juknevičienė yra ELP frakcijos vicepirmininkė, o jis pats – ELP Lietuvos delegacijos pirmininkas.
Vyresniesiems anykštėnams R. Juknevičienė žinoma kaip mūsų kraštui Seime atstovavusi politikė – ji 1996–2000 metų kadencijoje buvo tuometinės Anykščių-Kupiškio rinkimų apygardos vienmandatininkė. R. Juknevičienė po apsilankymo J. Biliūno gimnazijoje šypsojosi: matant dabartinį švietimo įstaigų aprūpinimą, kaip egzotiką galima prisiminti, kaip 2000-aisiais į Svėdasų mokyklą vežė pirmąjį, norvegų dovanotą kompiuterį.
Esminis prioritetas – saugumas
Svečiai atkreipė anykštėnų dėmesį, kal Lietuva artėja prie ribos, kai ES iš paramos gavėjos taps donore. „1999 metais, kai pradėjome derybas dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, Lietuvos ekonominis išsivystymas siekė tik trečdalį ES vidurkio, dabar – 90 proc. Per tą laikotarpį tapome ES nariai, nuėjome į turtingą rinką, tapome žymiai turtingesni. Problemų pilna. Skurdo dar daug.
Kyla klausimai, kaip ES atrodys po 20–30 metų? Kokie prioritetai? Dabar esminis prioritetas – saugumas. Kaip apsisaugoti nuo tokios Rusijos, kokia ji yra dabar, ir ką mes galime padaryti, kad Rusija keistųsi?“ – nuo Lietuvos ekonomikos iki pagrindinės šių dienų aktualijos perėjo A. Kubilius.
R. Juknevičienė yra buvusi Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministre, o ir jai dirbant Seime, valstybės saugumas buvęs jos kertine domėjimosi sritimi. Pasak politikės, Europos Parlamente ir kitose institucijose daug metų jos keltas Europos saugumo klausimas dažnai nebuvo rimtai vertinamas. Tačiau Rusijos invazija į Ukrainą Vakarus sukrėtė. R. Juknevičienė sakė, kad prasidėjus karui sulaukusi daug laiškų ir skambučių, kuriais užsienio politikai apgailestavo, jog atsainiai žiūrėjo į jos keliamą problemą.
Ukrainos sėkmė priklauso tik nuo Vakarų paramos
Ir A. Kubilius, ir R. Juknevičienė Anykščiuose kalbėjo, jog Vakarų valstybių parama kovojančiai Ukrainai vis dar yra nepakankama.
„Turime matyti aiškiomis spalvomis. Putinas pradėjo karą ne iš stiprumo, o iš baimės. Baltarusijos įvykiai, kuriuos Lukašenka užgniaužė, ir Ukrainos potenciali sėkmė būtų buvęs vienu iš motyvų, kodėl Putinas pradėjo karą. Jis jau tą karą pralaimėjo. Bet kiek dar reikės laiko, kad Vakarai suprastų, jog Ukrainos sėkmė priklauso tik nuo jų paramos. Putino mąstymas, kad reikia Vakarams prikurti dar daugiau problemų, per Iraną ar tiesiai per Hamas, mano galva, gali duoti atvirkščią rezultatą. Viso pasaulio teroristai vienijasi. Norint įveikti terorizmą, norint turėti geresnį pasaulį, reikia susitvarkyti su Rusija tokia, kokia ji dabar yra. Ir tai geriausia padaryti Ukrainoje. Kodėl Vakarai to nedarė iki šiol? Nes turėjo baimę, kas vyks Rusijoje, jeigu Ukrainoje Rusija bus sutriuškinta. Subyrės Putino režimas, ir kas bus po to? Gal prisikels Prigožinas ir visiems bus labai baisu. Kas kontroliuos atominį ginklą? Tų baimių Vakaruose yra daug, ir to pasekmė – Vakarai nedrįsdavo duoti ginklų“, – kodėl Vakarai atsargiai remia Ukrainą, aiškino europarlamentaras.
R. Juknevičienė sakė, kad ir pats Izraelis, nenorėdamas erzinti Rusijos, Ukrainą rėmė atsargiai. „Kad tik Putinas nepaspaustų to mygtuko… Ir vis tiek jis paspaudė“, – svarstė Europos Parlamento narė.
Pasak svečių, Putinas metai iš metų sąmoningai kūrė naratyvą, kad Rusija negali būti ir niekada nebus demokratiška ir Vakarai nusprendė, kad reikia bendradarbiauti su tokia Rusija, kokia ji yra.
„Vakarai pradėjo galvoti, kad jeigu negalime Rusijos padaryti demokratiška, turime prisitaikyti prie Rusijos tokios, kokia ji yra. Palaikyti dialogą su Putinu, pirkti dujas, juk vis tiek kitaip nebus. Tai buvo didžiulis Putino pasiekimas, ir jis vis dar ir dabar stabdo Vakarų paramą Ukrainai. Visi galvoja, kad kitaip nebus, gali būti tik blogiau“, – kalbėjo A. Kubilius.
Pasak europarlamentarų, vienas esminių jų darbų Europos Parlamente ir yra Rytų Europos konteksto aiškinimas vakariečiams. Lietuviai aktyviai dirba ir su Rusijos opozicinėmis jėgomis, o A. Kubilius sakė, kad jis tikįs, kad sulauks ketvirtosios pasaulinės demokratizacijos bangos. Pirmoji buvo po pirmojo pasaulinio karo, antroji – po antrojo, trečioji – apie devyniasdešimtuosius. „Tikiu, kad ta banga pasieks Baltarusiją, galbūt ir Rusiją, bet su sąlyga, kad Vakarai prisidės“, – vylėsi politikas.
Tikisi, kad rinkėjai neatvers durų populistams
Svečiai atkreipė dėmesį į paradoksalią situaciją, jog nepasitenkinimas Europos Sąjunga didesnis jos rytinėje dalyje, nors naujosios sąjungos narės yra naudos gavėjos.
„Sau pasidariau išvadą, kad Europos sėkmė kuria antieuropiškumą, nes atėjo dideli pinigai, atsirado žmonių, kurie suprato, kad reikia turėti prieigą prie tų pinigų, paimti valdžią. Norint paimti valdžią, reikia išnaudoti visas populizmo galimybes. O populizmas pasižymi paprastu principu – parodyk, kas yra priešas ir kaip tu su juo kovosi. Tokių populizmo bangų pasaulis matęs ne vieną. Buvo didžiausias priešas pasaulinis žydų sąmokslas. Po to viso ko priešas – gėjai, dabar – Europos Sąjunga“, – aiškino A. Kubilius.
Ateinančiais, 2024-aisiais, Lietuvoje vyks net treji rinkimai. Pavasarį bus renkamas Prezidentas ir Europos Parlamentas, rudenį – Seimas. A. Kubilius ir R. Juknevičienė tikisi, kad Lietuvos rinkėjai neatvers visų durų populistams. Jie patys neslepia, kad dalyvaus Europos Parlamento rinkimuose, sieks dar kartą patekti į šią instituciją, kurioje jaučiasi padarę kryptingą įdirbį.
Politinė reklama bus apmokėta iš A. Kubiliaus ir R. Juknevičienės biurų sąskaitos. Užsak. Nr. 1005
