Nors iki šiol Lietuvos bankas šalies komerciniams bankas buvo nustatęs gana griežtas kapitalo pakankamumo, atidedamo rezervo blogoms paskoloms ir kitas sąlygas, jos toliau griežtinamos.
Šiuo metu į rezervą yra atidedama 6 proc. nuo priimtų indėlių vidutiniškai dvejų metų laikotarpiui. Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino teigimu, tai sudaro daugiau nei 2 mlrd. litų. Nors iki šiol Lietuvos bankas šalies komerciniams bankas buvo nustatęs
gana griežtas kapitalo pakankamumo, atidedamo rezervo blogoms paskoloms
ir kitas sąlygas, jos toliau griežtinamos.
Šiuo metu į rezervą yra atidedama 6 proc. nuo priimtų indėlių
vidutiniškai dvejų metų laikotarpiui. Lietuvos banko valdybos
pirmininko Reinoldijaus Šarkino teigimu, tai sudaro daugiau nei 2 mlrd.
litų. Už Lietuvos banke saugomus 2 proc. šių lėšų centrinis bankas
komerciniams bankams moka palūkanas, o likusioji dalis guli "įšaldyta".
Nors tai užtikrina bankų patikimumą ir patikėtų lėšų saugumą, tačiau
didžiulė pinigų suma "nedirba" nei bankams, nei šalies ekonomikai.
Centrinio banko valdyba ketvirtadienį patvirtino vidaus kontrolės ir
rizikos vertinimo nuostatas, kuriomis bankai įpareigoti iš naujo
įvertinti rizikos valdymo procesus, ypač peržiūrėti kreditų limitus ir
jų rizikos vertinimą. Tai reiškia, kad pasiskolinti banke gali būti
sudėtingiau. Sugriežtintos Lietuvos banko taisyklės įsigalios nuo kitų
metų balandžio 1 d.
Vis dėlto Lietuvos banko vadovas nemano,
kad skolinimas šalyje ypač lėtės. Anot jo, bankai dabar finansuoja
didelės vertės investicinius projektus ir daugiau paskolų suteikia
įmonėms bei kitiems ūkio subjektams, bet mažiau būsto kreditų
gyventojams. "Bankai išteklių turi, indėlių suma irgi auga. Šiemet
bankai paskolas išduoda optimaliai", – konstatuoja R. Šarkinas.