Daugiau nei pusė Lietuvos darbuotojų pietauja ne viešo maitinimo įstaigose, o patys pasigamina pietus ir atsineša juos į darbą. Draudimo bendrovės BTA užsakymu atliktos apklausos duomenys atskleidė, jog nors darbuotojai stengiasi, kad maistas būtų šiltas, geros kokybės, tačiau įpročio pietauti darbo vietoje neatsisako. Kaip vertina šios apklausos rezultatus, „Anykšta“ pasiteiravo ir dviejų Anykščiuose veikiančių viešojo maitinimo įstaigų atstovų.
Restorano „Perino food and wine“ vadovė Lina Tamoliūnienė šios apklausos rezultatų komentuoti nepanoro. „Labai jau nekonkretu“, – sakė L.Tamoliūnienė.
Tuo tarpu iš restorano „5 taškai“ atstovų „Anykšta“ šia tema apskritai nesulaukė jokio komentaro.
Bendrovės RAIT atlikta apklausa parodė, kad maždaug kas antram darbuotojui (59 proc.) svarbiausias pietų pasirinkimo kriterijus – kaina. Toks pat skaičius apklaustųjų teigia, kad valgo ne viešojo maitinimosi įstaigose, o iš anksto paruoštą maistą į darbo vietą nešasi beveik 55 proc. darbuotojų.
„Tendencija akivaizdi – didesnė dalis žmonių pietų metu aplenkia viešojo maitinimo įstaigas. Tiesa, tokio pasirinkimo motyvai skirtingi: dalis žmonių taip tikisi sutaupyti pinigų ar laiko, tuo tarpu kita dalis, veikiausiai, yra įsitikinusi, kad pačių ruoštas maistas – sveikesnis, maistingesnis ar skanesnis“, – sako BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė.
Teiginiui, kad maisto kokybė bei sveikumas jiems labai svarbus, pritaria 56,6 proc. respondentų. Be to, 65 proc. teigia pietums valgantys šiltą maistą.
Pasak J. Krikščiūnės, dar viena problema, su kuria susiduria tie, kurie mano taupantys laiką – pietaujama neatsitraukiant nuo darbo stalo, įbedus žvilgsnį į kompiuterį.
„Manantys, kad greitai suvalgę pašildytą ir iš namų atsineštą maistą neatsitraukę nuo kompiuterio sutaupys bent pusvalandį, stipriai klysta. Po to nesijausite nei sotūs, nei energingi, nei darbingi. Veikiau priešingai – po pietų norėsis pailsėti, gal net prigulti. Tad verčiau neapgaudinėkite nei savęs, nei darbdavio, nei kolegų, jog gebate ir dirbti, ir valgyti vienu metu“, – sako J. Krikščiūnė.
Anot jos, svarbiausia išeiti pietauti iš darbo vietos ir pasinaudoti pietų pertrauka tam, kam ji ir skirta, – poilsiui, veiklos ir aplinkos pakeitimui. Tiesa, pulti į viešojo maitinimo įstaigas nėra būtinybės, nes įprotis neštis pietus į darbą turi ir pliusų, tačiau juos būtina tinkamai išnaudoti. Tam užtektų penkių paprastų žingsnių, kurie padėtų pietų dėžučių kultūrą paversti geriausiu pasirinkimu.
• Žinokite, kad pietų pertrauka numatyta ne vien tam, kad numalšintume alkį. Ji skirta ir pailsėti, pakeisti aplinką, išeiti pasivaikščioti ar pabendrauti su kolegomis. Tai garantuoja, jog darbingumo lygis po pietų nesumažės, jausitės bent šiek tiek pailsėję.
• Taikykite principą 40:20, t. y. per valandą trunkančią pietų pertrauką 40 minučių skirkite maistui, valgykite neskubėdami ir ne prie darbo stalo. Likusias 20 minučių būtinai skirkite pasivaikščiojimui.
• Pietaukite kartu su bendradarbiais. Pasiūlykite jiems bent 40 min. atsiriboti nuo darbų bei mobiliųjų telefonų. Valgydamas ir dirbdamas tuo pat metu iš tiesų nei pavalgysite, nei rimtą klausimą išspręsite. Tad verčiau pasirinkite tiesiog mėgautis maistu.
• Keiskitės pietų dėžutėmis su kolegomis. Kad ir kaip norėtume, kad būtų kitaip, iš tiesų esame pakankamai inertiški, maistą gaminame kelioms dienoms iš karto, sumažėja įvairovė, atsiranda rutina. Tuo tarpu galimybė keistis pietų dėžutėmis – ne tik smagus žaidimas, paįvairinantis dienos racioną, bet ir galintis tapti tikru įkvėpimu improvizuoti virtuvėje.
• Jei nešatės savo maistą, neapsiribokite tik darbovietės virtuvėle. Esant geram orui tikrai galite išeiti į lauką ir papietauti saulėkaitoje prisėdę ant suoliuko arba surengę improvizuotą pikniką.
RAIT reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko kovą, joje dalyvavo 1018 žmonių.
