Statistikai, pabaigę visuotinį gyventojų ir būstų surašymą, skelbia, jog Lietuvoje surašyta 3,054 mln. gyventojų.
Iš jų 1,039 mln. susirašė ar buvo surašyti elektroniniu būdu, o gyventojus lankant surašinėtojams – 2,015 mln. gyventojų, išankstinius duomenis skelbia Statistikos departamentas (SD).
Jis nurodo, kad surašyti 3,054 mln. nuolatinių gyventojų sudaro apie 94% pagal Gyventojų registro duomenis ir SD metodiką įvertinto Lietuvos gyventojų skaičiaus, kuris kovo 1 d. buvo beveik 3,235 mln. Statistikai, pabaigę visuotinį gyventojų ir būstų surašymą, skelbia, jog Lietuvoje surašyta 3,054 mln. gyventojų.
Iš jų 1,039 mln. susirašė ar buvo surašyti elektroniniu būdu, o gyventojus lankant surašinėtojams – 2,015 mln. gyventojų, išankstinius duomenis skelbia Statistikos departamentas (SD).
Jis nurodo, kad surašyti 3,054 mln. nuolatinių gyventojų sudaro apie 94% pagal Gyventojų registro duomenis ir SD metodiką įvertinto Lietuvos gyventojų skaičiaus, kuris kovo 1 d. buvo beveik 3,235 mln.
Surašyta beveik 1,408 mln. vyrų ir arti 1,646 mln. moterų. Vilniuje buvo 539.000, Kaune – 321.200, Klaipėdoje – 161.300, Šiauliuose – 113.100, Panevėžyje – 103.500 gyventojų.
SD išankstiniais duomenimis, iš viso surašyta 1,415 mln. būstų. Anot statistikų, maždaug 1% būstų gyventojų nedalyvavo surašyme, t.y. atsisakė ar surašinėtojai nebuvo įleisti.
Rašyta, kad praėjusią savaitę statistikams iš anksto pranešus, kad surašyta vos 2,74 mln. gyventojų, viešojoje erdvėje kilo susirūpinimas, jog Lietuvoje nebegyvena nė 3 mln. žmonių.
Pirkėjai
Marius Busilas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius, sako, jog statistikų paskelbta žinia apie 3 mln. gyventojų – svarbus signalas verslui, ypač prekybos, mat kiekvienas žmogus, yra „vartotojas, valgytojas, kuris perka batus, perka aprangą ir kt.”
„Aš galėčiau pasidžiaugti, nes prieš kelias dienas buvo paskelbta, kad yra 2,7 mln. gyventojų. Tai jeigu šitaip žiūrint – tai pagerėjo situacija, nuotaika geresnė”, – kalba p. Busilas.
Tačiau teigiama, kad vertinant ankstensę gyventojų skaičiaus statistiką, dabartiniai duomenys nėra džiuginantys.
„Jeigu lyginsime su 3,6 mln. žmonių, kurie anksčiau gyveno, tai yra bloga žinia”, – statistikų pateiktą 3 mln. skaičių vertina asociacijos vykdomasis direktorius.
Anot jo, verslui blogai, kad tiek žmonių emigravę, o blogiausia, jog išvažiavę „jauni, stiprūs, gabūs žmonės, tie, kurie dirba, gali išlaikyti valstybę ir tuo pačiu yra vartotojai”.
Ponas Busilas sako, kad prekybos įmonės nuolat, ir be statistikų duomenų, koreguoja savo žingsnius, mato, kiek žmonių apsiperka, kaip šitas skaičius svyruoja.
Be to, verslui svarbus ne tik bendras nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius, bet, anot p. Busilo, ir duomenys apie gyventojus pagal amžių, pajamas ir pan.
Galutiniai – 2013 m.
Išsamius gyventojų ir būstų surašymo duomenis statistikai turi paskelbti iki 2013 m. birželio. Dabar ateinantį mėnesį SD pradės surinktų surašymo duomenų apdorojimą.
Statistikai atkreipia dėmesį, jog teritoriniai surašymo skyriai dirbs ir gegužės mėnesį, todėl surašyme dar nedalyvavę gyventojai kviečiami atvykti į artimiausią surašymo skyrių ir pateikti savo duomenis.
VŽ jau rašė, kad Lietuvai teks iš naujo sudarinėti strateginius ūkio planus, dėlioti pensijų reformų scenarijus, investuotojų pritraukimo strategijas, o verslininkams atsižvelgti į tai, kad jų turima informacija apie gyventojų bei vartotojų skaičių Lietuvoje, jų amžių, socialinę padėtį ir t. t. smarkiai skiriasi nuo tikrosios.
Oficialiais duomenimis, ES emigracijos rekordininkė Lietuva per 20 nepriklausomybės metų prarado 0,5 mln. piliečių.
