Lietuvos kultūros sostinėmis bus Tauragė, Kaišiadorys ir Druskininkai, pranešė Kultūros ministerija.
2023 metais kultūros sostine taps Tauragė, 2024 metais – Kaišiadorys, 2025-aisiais – Druskininkai.
Tokį Lietuvos kultūros sostinių eiliškumą patvirtino kultūros ministras Simonas Kairys.
Konkursui pateiktas paraiškas svarstė ir pasiūlymus ministrui teikė ekspertų komisija.
Šiemet pirmą kartą į kultūros sostines pretenduojančių miestų atstovai paraiškas komisijai pristatė gyvai.
„Iki šiol nebuvo praktikos paraiškas pristatyti gyvai, tačiau anksčiau tai kartais keldavo klausimų ir abejonių dėl kultūros sostinių rinkimo proceso eigos. Gyvi pristatymai yra esminis pokytis, kurį palankiai įvertino tiek komisijos nariai, tiek patys pareiškėjai“, – sakė ministras.
Anot jo, rengiant konkursą, siekta, kad kova tarp kandidatų būtų paremta idėjomis, sugebėjimu jas pristatyti ir apginti, vizija ir supratimu, o šis titulas padėtų pasiekti pokyčių, kuriuos identifikuoja savivaldybė.
Kiekvienai savivaldybei pasirengti ir kultūros sostinės programoms įgyvendinti numatoma skirti iki 100 tūkst. eurų.
2023-iaisiais Lietuvos kultūros sostine tapsianti Tauragė siekia Lietuvoje būti žinoma kaip savo istoriją priimantis, gyventojams ir svečiams iš viso pasaulio atviras miestas su kultūriškai aktyvia bendruomene ir kūrybai įgalintu jaunimu.
Anot projekto, Lietuvos kultūros sostinės titulas Tauragei leis jungti skirtingas konfesijas, miestus partnerius, tautas sukuriant naujus savitarpio supratimo tiltus, skatinti kultūros ir švietimo, mokslo, socialinių paslaugų, kultūros ir verslo sričių bendradarbiavimą, kurti ir įgyvendinti naujas kultūros idėjas ir iniciatyvas, padedančias atskleisti krašto identitetą ir žaliausio miesto Lietuvoje viziją, puoselėti miesto kultūros tradicijas ir jomis dalintis su visa Lietuva.
Kaišiadorys kvies stabtelėti ir atidžiau apsidairyti sankryžoje tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių. Istorinė Kaišiadorių praeitis pasižymi kultūrinės tapatybės įvairove, o šiuolaikinis miestas įsikūręs simboliškoje geležinkelių, vandens ir sausumos kelių sankryžoje. Todėl projektas „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024. Kaišiadorys: kultūros keliai ir kelionės“ žada būti impulsu paskleisti kultūros nešamą žinią visais keliais, o kultūros gerbėjus pakvies tapti keliautojais.
Druskininkų, 2025 metų Lietuvos kultūros sostinės, pagrindinė tema – „Čiurlionio paliesti“, mat tais metais sueis 150 metų nuo kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo. Šio kūrėjo vardą kurortas žada panaudoti formuojant miesto įvaizdį ir skatinant kultūrinį turizmą.
2025 metais taip pat bus minimos Druskininkuose gyvenusių ir kūrusių rašytojų Vytauto Bložės ir jo žmonos Nijolės Miliauskaitės, Ričardo Gavelio gimimo sukaktys, o 2026 metais – žydų kilmės pasaulinio garso skulptoriaus Jacqueso Lipchitzo (Žako Lipšico)135-osios gimimo metinės.
Lietuvos kultūros sostinėmis nuo 2008 metų, kai pradėtas įgyvendinti šis projektas, buvo: Zarasai, Plungė, Ramygala, Šilutė, Anykščiai, Palanga, Panevėžys, Žagarė, Telšiai, Klaipėda, Marijampolė, Rokiškis, Trakai. Šių metų Lietuvos kultūros sostinė – Neringa, 2022 metais – Alytus.
Šio projekto tikslas – skatinti Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas bei kultūros prieinamumą.
