Lietuvos ūkio nuosmukis – trumpiausias Baltijos šalyse

Recesija Lietuvoje truko trumpiausiai, palyginti su kitomis Baltijos šalimis. Tai paaiškėjo po to, kai šią savaitę Latvijos ir Estijos statistikos tarnybos paskelbė preliminarius duomenis apie ketvirtojo 2009 m. ketvirčio bendrojo vidaus produkto rezultatus.

Recesija Lietuvoje truko trumpiausiai, palyginti su kitomis Baltijos šalimis. Tai paaiškėjo po to, kai šią savaitę Latvijos ir Estijos statistikos tarnybos paskelbė preliminarius duomenis apie ketvirtojo 2009 m. ketvirčio bendrojo vidaus produkto rezultatus.

Išankstiniais duomenimis, 2009 m. 4-ojo ketvirčio Lietuvos BVP smukimo tempas, palyginti su atitinkamu 2008 metų laikotarpiu, siekė 13 proc., o Latvijos ir Estijos atitinkamai 17,7 proc. ir 9,4 proc. Pagal nuosmukio gylį Lietuva liko antra tarp Baltijos šalių, o recesijos trukmė Lietuvoje – trumpiausia.

Metinis 2009 m. Latvijos realaus BVP smukimo tempas turėtų siekti 18 proc. (Latvijos finansų ministerijos prognozė), o Estijos – 14,5 proc. (Estijos finansų ministerijos prognozė), kai praeitų metų Lietuvos BVP smukimo tempas buvo 15 proc. (Lietuvos statistikos departamento pirmasis įvertis).

Pasak Ūkio ministerijos Analizės ir strategijų skyriaus vedėjo Mindaugo Žilionio, Baltijos šalių ekonomikos nuosmukį 2009 m. lėmė BPV mažėjimas beveik visose ekonomikos srityse: statybose, mažmeninėje prekyboje, pramonėje. „Mūsų ekonomika atsigauna anksčiau negu Baltijos kaimynų – recesija, jei vertintume pagal techninius rodiklius, tetruko tik 3 ketvirčius, palyginti su Latvijos ir Estijos 6-iais ketvirčiais”, – teigia M. Žilionis.

„Viena priežasčių, kodėl Lietuvos ūkio nuosmukis kiek gilesnis negu Estijoje, – skirtinga fiskalinė politika. Estai 2001-2008 metais neskatino ūkio augimo valdžios sektoriaus vartojimo didinimu, o siekė subalansuoti biudžetą, t. y. jų valdžios sektoriaus biudžetas nuo 2001 iki 2007 m. buvo perteklinis. Net ir nedidelis biudžeto perteklius leido sukaupti apie 7 milijardų kronų (apie 1,5 milijardo litų) rezervus, kuriais buvo galima pasinaudoti įsisiautėjus finansų krizei. Tiesa, jau 2008 m. jie galėjo sau leisti turėti biudžeto deficitą, kuris vis dėlto tesiekė 2,8 proc. BVP ir buvo mažesnis nei Mastrichto kriterijus – 3 proc. BVP”, – tvirtina analitikas.

Jei pasitvirtins (antriniu įverčiu) Lietuvos BVP ūgtelėjimo IV ketv. duomenys, Lietuvoje bus galima kalbėti apie ekonomikos krizės pabaigą. Pirminiais duomenimis, eliminavus sezoniškumą, BVP, palyginti su praeitu laikotarpiu, augo du ketvirčius iš eilės. Vis dėlto Mindaugas Žilionis pripažįsta, kad pirmasis įvertis, paskelbtas sausio pabaigoje, yra labai nestabilus – galima korekcija tiek į teigiamą, tiek į neigiamą pusę. Lietuvos ekonomikos kritimo tempai sumažėjo dėl atsigaunančios apdirbamosios gamybos ir prekių eksporto pagyvėjimo pastaruosius 4 mėnesius iš eilės (eliminavus sezoninius svyravimus).

Analitiko teigimu, iki 2008 m. Baltijos šalyse vykęs spartus ekonomikos augimas negalėjo ilgai tęstis ne tik dėl vidinių, bet ir dėl išorinių priežasčių – pasaulinės finansų krizės. „Nekilnojamojo turto kainų kritimas ir staigus kreditų ribojimas neigiamai paveikė vidaus paklausą, smarkiai sumažėjo investicijos, valstybės ir namų ūkių vartojimo išlaidos. Dabar ekonomikos atsigavimo viltys siejamos su užsienio rinkų atsigavimu ir eksporto augimu”, – vardija M. Žilionis.

Ūkio nuosmukiui švelninti Ūkio ministerija vykdo plačią dvejų metų trukmės Ekonomikos skatinimo programą, kurios priemonėmis jau yra pasinaudojusios daugiau kaip 4000 įmonių. Priemonėms įgyvendinti skirta suma jau viršijo 3 mlrd. litų, tai sudaro daugiau kaip pusę numatytoms priemonėms įgyvendinti planuojamos sumos.

Ūkio ministerijos pranešimas spaudai