• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Antradienis, 30 gegužės, 2023
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Lietuvos upių turtai – dideli, bet nebranginami

Pranešimas spaudai
2023-05-04
Naujienos
1
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Bėgant metams Lietuvoje žmogaus santykis su upėmis stipriai pasikeitė. Jeigu kadaise upės buvo gerbiamos ir net dievinamos, tai vėliau – pajungtos ūkio veiklai, siekiant išspausti kuo daugiau naudos. Taip įvairiuose šalies kampeliuose atsirado kone 1,5 tūkst. užtvankų, dalį kurių šiandien gamtininkai vadina piktžaizdėmis.

Net ir ilgiausia vien Lietuvoje tekanti Šventosios upė – nebe tokia tyra ir nepaliesta, o – suspausta užtvankų, hidroelektrinių.

Istorijos tyrinėtojai mini, kad Šventosios pavadinimas nusako jos sakralinę reikšmę senajame lietuvių tikėjime. Upės pavadinimas randamas XIV a. kryžiuočių kelių aprašymuose, o aplink ją žmonės gyveno nuo seno.

Antanas Baranauskas savo poemoje „Anykščių šilelis“ rašė:

Kas ten šnibžda? – Ė šnypščia iš kelmo piktoja,

Ėgi srove teškena upelė Šventoja.

Šventa upė neišvengė žmogaus piktadarybių

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Simas Aštrauskas sutinka, kad ekosistemos atžvilgiu Šventosios upę galima vadinti viena turtingiausių Lietuvos upių, nes per skirtingus šalies rajonus vingiuojanti upė savo aukštupyje jungia daugybę ežerų, o per visą savo ilgį kerta įvairaus tipo augavietes, vietomis išplatėja, vietomis susiaurėja, teka miškais, pievomis, derlingais ir smėlingais dirvožemiais.

Tačiau Šventoji neišvengė įvairaus laikmečio išbandymų. Dalį gamtos turtų upės ekosistema prarado dėl žmogaus piktadarybių – taršos, užtvankų, kanalo į Nevėžį projekto. „Sovietmečiu niekas per daug nekreipė dėmesio į pramonės taršą ir įtaką gamtai, nors kai kur ji buvo labai akivaizdi. Niekas neviešino informacijos ir nekvietė diskusijai. Tad galima tik nuspėti, kad kiekvienas miestas ar miestelis, pro kurį teka Šventoji, savo laiku joje paliko savo įspaudą“, – dėsto S. Aštrauskas.

Paprašytas palyginti šiandienos ekologinę upės būklę su vyravusia praėjusiame amžiuje, ekologas mano, kad šiuo metu padėtis yra geresnė. „Turbūt dar yra nemažai žmonių, prisimenančių, kaip upėse gyventojai skalbdavo skalbinius, kilimus, prausdavosi, prie upių plaudavo automobilius. Pavyzdžiui, Anykščiuose, dar palyginti neseniai, buvo pasiektas 98 proc. prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų prisijungusių namų ūkių rodiklis, jau nekalbant apie nuotekų valymo įrenginių naudojimą. Visi šie pavyzdžiai padeda suvokti, kaip viskas pasikeitė ir patiems padaryti išvadą“, – kalba S. Aštrauskas.

Bet tuo pačiu pašnekovas pripažįsta, kad yra sričių, kur proveržis vis dar menkas. Pasak S. Aštrausko, didelė dalis Šventosios upės yra išlikusi natūrali ir didžiausia problema jos ekosistemai yra užtvankos, kurios kaip stovėjo, taip ir stovi. Todėl labai reikia visuomenės diskusijų ir ekspertų žodžio, kaip būtų galima spręsti užtvankų problemą. Juk metų metais egzistavusią nuotekų problemą pavyko sėkmingai išspręsti – gyvenviečių nuotekų surinkimo sistemų plėtros projektai ir parama gyventojams, įsirengiantiems nuotekų valymo įrenginius, buvo efektyvūs ir turėjo naudą upės ekosistemai.

Užtvankos varžo ne tik Šventosios tėkmę, bet ir potencialą

Didelę naudą gamtai galėtų turėti ir užtvankų šalinimo projektai, kurie Europoje pastaraisiais metais smarkiai populiarėja. Šie projektai atveria upes migruojančioms žuvims ir kitiems gyvūnams. O juk kadaise Šventojoje neršdavo didingieji eršketai, savų migracijos kelių nepamiršta ir lašišos, šlakiai, unguriai.

Užtvankos žuvis atkerta nuo nerštaviečių, taip pat sulėtina tėkmę, o vagą nukloja nešmenys, dugnas ima dumblėti, krantai – pelkėti. Nyksta buveinės ir skursta biologinė įvairovė.

O kalbant apie Šventąją, šios upės potencialas yra gerokai didesnis negu dabartiniai jos turtai. Žuvininkystės tarnyba į ją nuolat leidžia aštriašnipių eršketų jauniklių, kurie, tyrimų duomenimis, Kuršių marias pasiekia vidutiniškai po 40 parų.

Tačiau laikas, kada subrendę eršketai turėtų sugrįžti į upę – labai ilgas, maždaug 15–18 metų. Kita vertus, Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vedėjas Valdas Gečys savo knygoje „Žmonės ir Žuvys“ pabrėžia, kad „nors dvi ar kelios sugrįžusios subrendusios eršketų patelės (ir keli subrendę patinai) išnerštų ir padovanotų kelis milijonus ikrelių, toks kiekis pranoktų visų šalių keliolikos metų pastangas kartu sudėjus ir reikštų, kad aštriašnipiai eršketai vėl taptų Baltijos jūros ir Lietuvos upių gyventojais“.

Tad Šventoji turi potencialą tapti išskirtine viso Baltijos šalių regiono upe. V. Gečio kolega Andrej Pilinkovskij priduria, kad pagrindinės eršketų populiacijos nykimo priežastys buvo nekontroliuojama verslinė žūklė, vandens kokybės pablogėjimas, užtvankų statyba ant „neršto upių“, upių hidrologiniai ir hidromorfologiniai pokyčiai ir nerštaviečių sunaikinimas dėl žmogaus ūkinės veiklos. Tad kadaise klestėjusias, bet išnykusias rūšis tyrinėjantiems mokslininkams yra akivaizdi neigiama užtvankų įtaka, atkertanti žuvis nuo nerštaviečių bei sukelianti vandens lygio svyravimus ir maistinių medžiagų pokyčius.

Užtvanka Anykščiuose – labiau kenkia negu duoda naudos

Šiuo metu Šventosios upėje iš viso yra 4 užtvankos: Kavarsko, Anykščių, Užpalių, Antalieptės. 3 iš jų yra hidroelektrinės: Kavarsko ir Antalieptės. Paprastiems žmonėms būtų sudėtinga atsakyti, kurios iš jų upei pakenkė labiausiai, tad atsakymų ieško mokslininkai – pernai Aplinkos ministerijos užsakymu parengta „Užtvankų įvertinimo ekologiniu ir socioekonominiu požiūriu studija“ leidžia suprasti, kurios iš užtvankų visuomenei neduoda jokios naudos ir tik kenkia gamtai. Tyrėjai nustatė, jog Anykščių užtvanka ant Šventosios patenka tarp dešimties didžiausią žalą gamtai darančių ir mažiausią socioekonominę vertę turinčių hidrotechnikos statinių ar jų liekanų. 

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus specialistai irgi yra pastebėję, kad turbūt didžiausią Šventosios upės ruožą migruojančioms žuvims blokuoja Anykščių užtvanka, kuri dėl neefektyvaus žuvitakio yra rimta kliūtis. O Užpalių ir Antalieptės užtvankos labiau riboja ežero žuvų migraciją tarp ežerų. Šventosios pavyzdys rodo, kad visos užtvankos keičia upę, ją suskaidydamos ir jos ruožus paversdamos labiau ežerų ekosistemomis nei upės. 

S. Aštrauskas su kolegomis pastebi, kad mėginant atitaisyti gamtai padarytą žalą žuvivaisos programomis anksčiau išnykusios rūšys taip greitai neatsikuria. Nors Šventosios upė žuvinama kiekvienais metais, rezultatai, tikėtina, pasimatys tik tolimoje ateityje.

Ekologas priduria, kad nemaža Šventosios upės dalis patenka į „Natura 2000“ teritoriją ir joje yra saugomos lašišų, upinių nėgių, kirtiklių ir kitų rūšių buveinės. Dėl šio statuso ir jo ribojimų upėje sudaromos sąlygos saugomoms rūšims išlikti.

Komentarai 1

  1. Petras says:
    4 sav. ago

    Tai gal laikas nuleisti ir nebepakelti šliuzus. Kas duos komandą?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Kitas įrašas

Tradicinės kultūros ir žirgo šventės „Bėk bėk, žirgeli!“ programa

Paslaugos Anykščiuose

Panašūs straipsniai

Svėdasų bibliotekos nuotr.

Svėdasų bibliotekoje atidaryta Raimondo Guobio piešinių paroda

2023-05-30
0

Gegužės 28 dieną, sekmadienį, Svėdasų bibliotekoje savo piešinių parodą pristatė muziejininkas, kraštotyrininkas Raimondas Guobis.

"Sekminių dieną po šv. Mišių, Svėdasų bibliotekoje,...

Sudaryta teisėjų kolegija, pateiksianti Kęstučio Tubio nuosprendžio išaiškinimą

2023-05-30
0

Panevėžio apygardos teismas sudarė naują teisėjų kolegiją, kuri pateiks vasario 2-ąją šio teismo priimto nuosprendžio Anykščių rajono savivaldybės mero Kęstučio...

Upėse pilna kolūkietiškų vaiduoklių – kenčia ne tik žuvys

2023-05-30
0

Artūras Pučėta

Kolūkių dvasia Lietuvoje jau seniai išsisklaidė, bet Anykščių apylinkėse vis dar apstu ryškaus sovietmečio laikų palikimo – senų, yrančių...

Po konflikto viešbutyje pasigedo pinigų

2023-05-30
0

Gautas moters (gim. 1986 m.), gyvenančios Anykščiuose, Sportininkų g., pareiškimas, kad gegužės 29 dieną  apie 4.00 val. viešbutyje, esančiame Šilutėje,...

Anykšta TV:

Naujienos

Svėdasų bibliotekoje atidaryta Raimondo Guobio piešinių paroda
Sudaryta teisėjų kolegija, pateiksianti Kęstučio Tubio nuosprendžio išaiškinimą
Upėse pilna kolūkietiškų vaiduoklių – kenčia ne tik žuvys
Po konflikto viešbutyje pasigedo pinigų
Anykščiuose pagrobti pastoliai
Paskelbti du konkursai

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Gegužės 29 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 28 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 27 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 26 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 25 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 24 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Bedarbiams ar mažai uždirbantiems savo verslo kūrimui – 25 mln. eurų paramos
VERT: visuomeninė elektros kaina nuo liepos mažėja beveik 19 proc. iki 22,26 centų
Labiausiai korumpuotais gyventojai įvardija medikus, Seimą, teismus, savivaldybes
Siūloma atsisakyti „kanceliarinių“ išmokų savivaldoje, mokėti fiksuotą atlyginimą
Seimui teikiamos pataisos, kuriomis siūloma spręsti per rinkimus iškilusius nesklandumus
Referendumas dėl dvigubos pilietybės vyks 2024 metų gegužės 12 dieną

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

Apklausa

Ar važinėjate dviračiu?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jara gegužė

Jara gegužė

Anykštėno kortelė

Anykštėno kortelė

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

AMC baneris

AMC baneris

Troskimai Liksa – GERAS

Troskimai Liksa – GERAS

Bendraukime Facebook tinkle



baseino bangenis dovanų kuponas

baseino bangenis dovanų kuponas

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Biržiečių žodis

Biržiečių žodis

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

UAB „Anykštos redakcija“ leidžia laikraštį „Anykšta“, žurnalą „Aukštaitiškas formatas“ , internetinį naujienų portalą www.anyksta.lt.

Antradieniais ir šeštadieniais leidžiamas laikraštis „Anykšta“ – didžiausias Utenos apskrityje.

Laikraštis įkurtas 1948 m. Iki 1990–ųjų jo pavadinimas – „Kolektyvinis darbas“.

UAB „Anykštos redakcija“
Įm. kodas: 154129124
PVM kodas: LT54129219
Banko rekvizitai: Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius
A/s: LT954010043100090251
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145, Anykščiai

UAB „Anykštos redakcija“ direktorė, vyriausioji redaktorė – Gražina Šmigelskienė
Portalo Anyksta.lt redaktorius – Robertas Aleksiejūnas

Remia projektus:  „Kadras“ (4 tūkst. Eur), „Legenda: Gyvieji Anykščiai – 2023“ (7 tūkst. Eur).

anykta.lt logo

UAB“Anykštos redakcija“ – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narė.

  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In