Nuo 2017 m. sausio 1 d. gydymo įstaigoms įsigaliojo nauji, lietuviški kodavimo standartai pagal jau anksčiau mūsų šalyje įdiegtą tarptautinę Aktyviojo gydymo paslaugų klasifikavimo sistemą (angl. – Diagnosis Related Groups, toliau – DRG). Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyrius tuo tikslu gruodžio pabaigoje surengė mokymus-diskusijas Panevėžio ir Utenos apskričių ligoninių medikams ir už kodavimą atsakingiems darbuotojams. Susitikimo tikslas – apžvelgti klinikinio kodavimo naujoves ir dažniausiai pasitaikančias kodavimo klaidas, išdėstyti, kodėl verta išmanyti klinikinį kodavimą.
Diskusijose su stacionaro atstovais buvo aiškinama, kaip teisingai koduoti ligoninėse gydytų pacientų atvejus, nes šios žinios reikalingos siekiant užtikrinti kokybišką ir tikslų statistinių duomenų apie pacientams suteiktas paslaugas pateikimą, tikslų gydymo atvejų klasifikavimą. Dėl dabar esamų kodavimo netolygumų iki šiol negalima atsisakyti taip vadinamo „plaukiojančio balo“ modelio ligoninėse, t. y. balo, pagal kurį stacionarinėms įstaigoms apmokamos paslaugos, vertės pasikeitimo kas mėnesį.
Mokymus-diskusiją vedusi Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Kavaliauskienė teigia, kad diagnozių, medicininių intervencijų kodavimo klausimas yra tikrai svarbus, nes nuo sugebėjimo aiškiai koduoti ir pasakyti esmę priklauso ir apmokėjimas už suteiktas paslaugas.
Panevėžio TLK specialistė pastebi, kad daugelyje šalių taikoma DRG sistema ir teisingas ligų, atliktų operacijų kodavimas gali labai palengvinti gydymo įstaigų ir ligonių kasų susikalbėjimą, tačiau kol kas kodavimas medikus gąsdina, jie nenoriai taikosi prie šiuolaikinių naujovių. O juk netolygus aktyviojo gydymo atvejų kodavimas šalies mastu dabar yra esminė problema.
„Mūsų, ligonių kasų specialistų, tikslas – parodyti, kad naujos kodavimo taisyklės nėra tokios baisios, kaip atrodo iš karto. Siekiame tolygumo kodavimo srityje, todėl norime žingsnis po žingsnio pastatyti šį kodavimo traukinį ant bėgių, o toliau juo važiuosite jūs. Taisykles reikės taikyti tik savo darbo srityje – ten, kur esate profesionalai. Ligonių kasos nenurodo, kokiais metodais ar kiek ilgai gydyti pacientą. Jos siekia, kad kiekvienam pacientui būtų suteikta tinkama paslauga ir tinkamu metu“, – susitikimuose su medikais kalbėjo B. Kavaliauskienė.
Panevėžio TLK atstovė supažindino ligoninių vadovus ir darbuotojus su DRG sistemos paplitimu Europoje, paaiškino, kad ši sistema pasirinkta Lietuvoje tam, kad nereikėtų išrasti nieko naujo (tiesiog pritaikyti Lietuvai kitose šalyse sėkmingai naudojamą metodą), ir kad jos tikslas – kuo teisingiau paskirstyti lėšas pagal patiriamas gydymo įstaigų sąnaudas.
Mokymuose pristatytos vidutinės atskirose šalies ligoninėse gydytų pacientų atvejų kainos, normatyvinė gydymo trukmė, stacionarui nepriimtinos diagnozės, kalbėta apie nekoduojamas procedūras, pateikta kodavimo klaidų pavyzdžių. Taip pat akcentuota, kad įrašai pacientų ligos istorijose dėl tyrimų, paskyrimų, slaugos veiksmų ir kt. turi būti konkretūs, aiškūs. Panevėžio TLK specialistė pagyrė gydytojus chirurgus, rašančius nedaug, tačiau dažniausiai – esmę.
B. Kavaliauskienė diskusijos dalyvius ragino atidžiai paskaityti naujas kodavimo taisykles, pasižymėti svarbiausius, labiausiai reikalingus dalykus ir juos turėti po ranka, kad netektų nusirašinėti nuo kolegų, galinčių klysti. Jei kiltų neaiškumų ar kitų klausimų, atsakymų patarė teirautis ligonių kasoje.
Diskutuodami šia tema ligoninių atstovai kalbėjo apie probleminius kodavimo atvejus, gretutinių diagnozių įtaką kodavimui, prašė ligonių kasos dėl klaidų netaikyti piniginių sankcijų ir kt.
