Per pačias Šventas Kalėdas anykštėnas literatas Aleksas Navickas pasitinka garbingą 80 – mečio jubiliejų. Nuėjęs ilgą, prasmingą gyvenimo kelią, ne pagal metus jaunatviškas, žvalus, kūrybingas autorius skaitytojams dovanoja dvi naujas knygas: poezijos tomelį “Tarp pradalgių” ir apsakymų rinkinį “Žvilgsniai į praeitį”.
Išsilieję žvaigždės danguje.
Driekiasi nutįsęs
Paukščių Takas.
Jaunas mėnuo, slinkdamas erdve,
Snaudžiant žemei,
pasakas jai seka.
A.Navickas
Per pačias
Šventas Kalėdas anykštėnas literatas Aleksas Navickas pasitinka garbingą 80 –
mečio jubiliejų. Nuėjęs ilgą, prasmingą gyvenimo kelią, ne pagal metus jaunatviškas,
žvalus, kūrybingas autorius skaitytojams dovanoja dvi naujas knygas: poezijos tomelį “Tarp
pradalgių” ir apsakymų rinkinį “Žvilgsniai į praeitį”.
Vyskupo ir
poeto Antano Baranausko ainis, Aleksas
Navickas – “Marčiupio” klubo narys nuo pat pirmųjų klubo įsikūrimo dienų. Mėgiamas
bibliotekos skaitytojų ir renginių lankytojų literatas visuomet suranda
draugišką žodį, padovanoja nuoširdžią šypseną, yra įdomus pašnekovas.
1997 metais Aleksas išleido novelių knygą
„Gandro mirtis“. Už ją 2005 metais apdovanotas IX Rytų Lietuvos literatų
konkurso pirmąja vieta. 1999 metais pasirodė antroji knyga „Pirmosios vagos“.
Pasak paties autoriaus, jo eilės skiriamos ne moderniosios poezijos gerbėjams,
bet tokiems kaip jis pats, bendraamžiams skaitytojams, kurie gerai pažįsta
kaimą, jį supančią aplinką, gerai prisimena pilną pavojų pokarį. 2005 metais
Aleksas pradžiugino knyga „Artima toluma“, kurioje ir vėlesnės kartos
skaitytojai surado širdžiai mielus ir artimus poezijos posmus.
2006 metais pasirodžiusi
„Eigulio trobelė“ – malonus netikėtumas Alekso kūrybos gerbėjams. Nuotaikingi,
linksmi eilėraštukai ir eiliuotos pasakėlės apie gamtą, charakteringi gyvūnų
paveikslai, turintys nemažai žmogiškųjų savybių, suteikia džiaugsmo jauniesiems
skaitytojams ir jų tėvams. Knyga gausiai iliustruota spalvotais darželinukų
piešiniais. Poetas artimai bendrauja su gimtojo Pavartyčių (Radviliškio raj.)
kaimo vaikais, skiepija meilę literatūrai, skatina juos pačius kurti. Meilė tėviškei,
gamtai, kaimo buities vaizdai – įprastos poeto kūrybos temos naujai suskamba
autoriaus knygoje „Mano uosis“. Tėvo ranka sodintas medis, vaikystės dienų
prisiminimai iškyla poeto atmintyje ir sugula poezijos posmais.
Savo kūryboje A. Navickas daug dėmesio skiria gėriui,
grožiui išryškinti, žmogaus gerumui pagarsinti. Skaitytojams pateikiama naujoji
autoriaus poezijos knyga „Tarp pradalgių“ spinduliuoja meile artimui, tėviškei,
parskrendančiam paukščiui, lauko gėlei ir net tam mažam žemės vabalėliui. Jei
sužavi ar sujaudina gyvenimo įvykis, knygos autorius ima į rankas plunksną ir
stengiasi išlieti mintis. Tie žodžiai išplaukia iš jo paties noro kitiems
daryti gera. Kvietimas prasmingai gyventi skamba jo eilėraščiuose, o metams
bėgant tolyn, mintimis grįžimas į praeitį atrodo neišvengiamas:
<…> Ar seniai čia birželis
viešėjo,
Duzgė bitės, žydėjo
linai
Ir bangavo kaip jūra
nuo vėjo,
Bebrandinantys grūdą
javai.
Lankose pradalgiuos džiuvo šienas –
Nuo jo kvapo
apsvaigo galva
Liepos
snigo žiedais mėnesienoj,
Nuo žiedų
žemė tapo gelsva. <…> [Eil. „Ruduo“]
Apsakymų rinkinyje „Žvilgsniai į praeitį“ pratęsiama
realistinio rašymo tradicija. Čia vaizduojami į įvairias situacijas pakliuvę
paprasti, atviri ir tiesūs kaimo žmonės. Autorius vyriškai taupiai, be elegiško
sentimento žvelgia į aplinką, kurioje viskas be galo tikra ir sodietiškai erdvu.
A. Navicko novelės tarsi pačios savaime teigia, kad bet kokiose aplinkybėse
žmogus privalo išlikti žmogumi ir nesistengia peršokti per patį save.
Gruodžio 20 d.
11 val. A.Navicko kūrybos mylėtojus kviečiame į naujų knygų sutiktuves Anykščių
L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje.
rajono literatų klubo „Marčiupys“ koordinatorė Rita Tulušienė
