Turbūt retas lietuvis negirdėjo apie įspūdingą genialaus Lietuvos muzikos ir dailės kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meilę žmonai Sofijai, tačiau tikriausiai mažai kas žino tai, jog jųdviejų jausmai užsimezgė Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio nuotykių dramos „Blinda – Svieto lygintojas“ generalinėje repeticijoje. Ten jaunas menininkas ir susipažino su Sofija Kymantaite bei ją įsimylėjo.
Turbūt retas lietuvis negirdėjo apie įspūdingą genialaus Lietuvos muzikos ir dailės kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meilę žmonai Sofijai, tačiau tikriausiai mažai kas žino tai, jog jųdviejų jausmai užsimezgė Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio nuotykių dramos „Blinda – Svieto lygintojas” generalinėje repeticijoje. Ten jaunas menininkas ir susipažino su Sofija Kymantaite bei ją įsimylėjo.
1907 metais M.K.Čiurlionis gavo užsakymą nupiešti plakatą minėtajai G.Landsbergio-Žemkalnio dramai, todėl dažnai lankydavosi repeticijose. Nors išlikęs jo projektas pasirodė pernelyg eskizinis ir leidėjai jo nepriėmė, kūrėjui tai visai neberūpėjo. Prieš pat premjerą, generalinės repeticijos metu, jis netoliese pastebėjo gražią moterį, tačiau tuomet dar nenutuokė, kad taip pat talentinga kūrėja, rašytoja bei žurnalistė taps žmona ir didžiąja gyvenimo meile.
Sofija Kymantaitė persikėlė į Vilnių iš Krokuvos, jis atvyko iš Varšuvos. Abu ryškų ir intensyvų gyvenimą Lenkijos didmiesčiuose iškeitė, kaip vėliau pasakys M.K.Čiurlionis, į kultūrine prasme „dar vystykluose tebeesantį Vilnių”. Iš M.K.Čiurlionio laiškų mylimajai (jie net yra sudėti į knygą „Laiškai Sofijai”) ir amžininkų atsiminimų yra žinoma, koks artimas dvasinis ryšys siejo šiuos du žmones. Jų intensyviausio bendravimo metais (1907-1909 m.) dailininkas sukūrė muzikines-tapybines sonatas ir pasiekė kūrybos viršūnę. S.Kymantaitė (dar iki jiems susipažįstant Vilniuje 1907 m.) jau buvo sukūrusi apsakymų ir pasakų, rašiusi literatūros kritikos straipsnius.
Beje, didžiosios meilės priežastimi tapusi nuotykinė drama „Blinda svieto lygintojas”, sukurta Lazdynų Pelėdos surinktos medžiagos pagrindu ir G.Landsbergio-Žemkalnio pastatyta Vilniuje, turėjo nemažą pasisekimą ir buvo pakartota Vilniaus scenoje net po Antrojo pasaulinio karo.
Vienu ryškiausių lietuviškų kūrinių tapo ir 1973 metais sukurtas keturių serijų TV filmas „Tadas Blinda” (režisierius B.Bratkauskas, scenarijaus autorius – R.Šavelis, Tadą Blindą suvaidino Vytautas Tomkus). Vėliau, 2004-aisiais, sviesto lygintojo istorija atgimė su Andriaus Mamontovo pastatytu miuziklu.
Po daugiau nei 100 metų nuo G.Landsbergio-Žemkalnio darbo ir beveik 40 metų pertraukos nuo V.Tomkaus tapimo iki šiol minima legenda, jau šių metų rugsėjo 23 dieną pirmasis lietuviškas istorinis veiksmo filmas Nepriklausomoje Lietuvoje pirmą kartą pasirodys kino teatruose. Filmas vaizduos lietuviškojo Robino Hudo jaunystę ir vadinsis „Tadas Blinda. Pradžia”.
