Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fondas daugiau nei du dešimtmečius aktyviai dirba, siekdamas įprasminti šio išskirtinio Lietuvos menininko ir kultūros šviesulio palikimą. Fondo veiklos pagrindas – kelionės po įvairius Lietuvos regionus, ypatingą dėmesį skiriant mažesniems miestams, miesteliams ir kaimams. Šių kelionių tikslas – priartinti žmones prie Čiurlionio kūrybos ir jo palikimo, ypač tuos, kurie dėl įvairių priežasčių yra nutolę nuo kultūros, meno ir švietėjiškų idėjų.
Ilgainiui ši prasminga veikla įgavo aiškesnį pavidalą, tapdama M. K. Čiurlionio labdaros ir paramos fondo programa „M. K. Čiurlionio žemė“. Ši programa skirta Lietuvos miestelių ir kaimų gyventojams bei jų šeimoms, siekiant skleisti meno ir kultūros šviesą net atokiausiuose šalies kampeliuose. Fondo misija remiasi geranoriškai nusiteikusių žmonių parama, kuri yra esminė šios veiklos dalis.
M. K. Čiurlionio paveldas: nuo meno aukštumų iki kasdienybės
Dažnai tie, kurie nėra giliai įsigilinę į meną ar kultūrą, nėra gerai susipažinę su šio genijaus darbais, kurie atsispindi ne tik mene, bet ir visuomeninėje veikloje. M. K. Čiurlionis ypatingą dėmesį skyrė Lietuvos kultūrinio identiteto formavimui – jis organizavo parodas, chorus, draugijas, sambūrius ir išreiškė tautiškas mintis per paveikslus ir muziką. Todėl fondas renkasi tokį artimą ir paprastą būdą pasiekti žmones, atskleisti Čiurlionio talento unikalumą ir parodyti, kokia reikšminga yra jo asmenybė ir kūryba Lietuvai. Šios iniciatyvos ne tik prisideda prie kultūrinio paveldo puoselėjimo, bet ir suartina žmones su meno pasauliu, skatinant jų susidomėjimą ir pasididžiavimą nacionaline kultūra. Čiurlionio fondas perteikia žmonėms ne tik Čiurlionio kūrybą, tačiau ir kas slypi už to. Kiekvienas susitikimas tampa proga supažindinti kaimų ir miestelių žmones, šeimas, mokinius su šio kūrėjo gyvenimo istorija ir daugialype veikla. Čiurlionis ne tik tapė ir kūrė muziką, bet ir vadovavo chorams, organizavo dailės parodas ir aktyviai dalyvavo tautos kultūriniame judėjime XX a. pradžioje kaip visuomenininkas. Jo kūryba atspindi estetinį ir dvasinį lietuviškos tapatybės formavimąsi, o indėlis į nacionalinės kultūros plėtrą yra milžiniškas. „Kaip žemė augina derlių, taip menas augina žmogaus sielą“, – teigia „M. K. Čiurlionio žemės“ koordinatorė Greta Rimšelytė, tikėdama, kad ši misija įkvėps dar daugiau žmonių atrasti M. K. Čiurlionį ir jo ryšį su kasdieniu gyvenimu, nesvarbu, ar tai vyktų tarp žemės darbų, ar po žvaigždėtu dangumi.
Ką apie M. K. Čiurlionį sužinojo Svėdasų moksleiviai?
Fondas, vykdydamas tokius projektus kaip „Augame su M. K. Čiurlioniu“, skatina jaunosios kartos pažintį su šiuo iškiliu kūrėju. Šie projektai padeda atgaivinti ryšį tarp meno, kultūros ir jaunimo. Ugdo estetinį suvokimą ir kultūrinę savimonę, perteikdami ne tik Čiurlionio kūrybą, bet ir gilesnę jo idėjų esmę.
Anykščių krašte M. K. Čiurlionio fondas aplankė Svedasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnaziją, kur surengė edukacinę pamoką „Augame su M. K. Čiurlioniu“. Šio užsiėmimo metu 60 gimnazijos mokinių ir jų mokytojai turėjo progą ne tik susipažinti su M. K. Čiurlionio paveikslais ir muzika, bet ir suprasti simbolius, dorovines vertybes bei mąstymo gylį, kurį šis kūrėjas perteikia savo darbuose.
Nors dalis vaikų menui jautrūs buvo mažiau, o kai kurie pirmą kartą pamatė gyvą muzikos instrumentą – violončelę, pamokos pabaigoje visi išsinešė ne tik geras emocijas ir kelias laimėtas M. K. Čiurlionio mažąsias reprodukcijas, bet ir naujas žinias. Pavyzdžiui, sužinojo, ką reiškia interpretacija, subjektyvumas ir meno suvokimas. Svarbiausia – suprato, kad per muziką ir tapybą M. K. Čiurlionis skleidė tautinės savimonės, dorovines ir net teosofines idėjas, kviesdamas gilesniam pasaulio pažinimui ir savęs ugdymui.
Ieškant pusiausvyros ant Svarstyklių
M. K. Čiurlionio fondas Anykščių kraštą lankė per Svarstyklių zodiako ženklo laikotarpį. Svarstyklės, kaip simbolis, yra itin universali figūra, simbolizuojanti pusiausvyrą, teisingumą, harmoniją ir sąžiningumą. Žmonės po šiuo ženklu, kaip ir jų simbolis, savo asmeniniame gyvenime dažnai patiria svyravimus. Todėl daugelis jų tiek visuomeninėje, tiek asmeninėje srityje ieško būdų suderinti šias pusiausvyros svarstykles. M. K. Čiurlionio paveikslas „Saulė eina Svarstyklių ženklu“ (1906/7 m.) yra garsaus ciklo „Zodiakas“ dalis. Šis kūrinys perteikia Zodiako ženklą Svarstykles, simbolizuojantį pusiausvyrą, teisingumą ir harmoniją. Paveiksle svarstyklės primena laivelius, laviruojančius per dideles bangas, tačiau išlaikančius pusiausvyrą ir judančius pirmyn.
Kaip ir M. K. Čiurlionio paveiksle „Svarstyklės“, taip ir M. K. Čiurlionio fondas Anykščių krašte susidūrė su geranoriškais, jautriais žmonėmis, tačiau neišvengė ir priešingų reakcijų – gyventojų, paskendusių rutinoje ir atsakiusių fondui ne tik skeptiškai, bet ir organizavusių nepagrįstas viešas akcijas. Lietuvoje labdaros ir paramos fondai egzistuoja tik iš surinktų lėšų, todėl reputacija viešojoje erdvėje tampa itin svarbi sprendžiant, ar paaukoti, ar paremti veiklą. Net ir mažiausi neigiami viešosios erdvės ženklai gali sukelti didelių kliūčių.
Nors fondas galėtų ginti savo orumą ir reputaciją, jis laikosi principingos pozicijos, kad tokie procesai, kai neigiamai nusiteikę gyventojai lengviausiu keliu kenkia jautriai veiklai, yra neproduktyvūs, nes nuo to nukenčia ne tik fondo darbas, bet ir M. K. Čiurlionio vardas. Tačiau fondas tiki, kad platesnė veikla ilgainiui padės pakeisti skeptiškai nusiteikusių gyventojų požiūrį, nes dažnai jie nesuvokia, kad fondo vykdomi švietimo projektai svarbūs jų pačių ir jų vaikų ateičiai.
Po tokių svyruojančių ir banguotų savaičių M. K. Čiurlionio fondas tęsia kelionę į kitą Lietuvos kraštą, siekdamas skleisti žinią, kaip M. K. Čiurlionis gali paveikti visuomenę, jos dvasinę sveikatą ir kultūrinį augimą. Šįkart – jau po Skorpiono ženklu.
M. K. Čiurlionio fondo inf.
