Į taikinius biatlonininkas Vytautas Strolia taikosi sulaikęs kvėpavimą.
Prieš pat Naujuosius Vilniuje anykštėnui Vytautui Stroliai trečią kartą iš eilės buvo įteiktas geriausio metų Lietuvos biatlonininko apdovanojimas.
Nors sportininkui 2024-ieji, jo paties žodžais tariant, buvo sudėtingi ir banguoti, o lūkesčių būta didesnių, būtent 2024-aisiais Pasaulio čempionate jis užėmė aukščiausią vietą karjeroje, 20 km asmeninėse lenktynėse finišavo 15-as, o Rūpoldinge (Vokietija) vykusiame Pasaulio taurės etape persekiojimo rungtyje pataikė į visus 20 taikinių ir finišavo 11-as.
Trisdešimt antrąjį gimtadienį atšventęs krašto apsaugos savanoris, trijų žiemos olimpiadų dalyvis, Lietuvos biatlono rinktinės lyderis tikisi dalyvauti ir ketvirtojoje, o šią žiemą Lietuvos rinktinės sudėtyje sėkmingai čiuožia Pasaulio taurės etapų varžybose, Europos ir Pasaulio čempionatuose.
Biatloną atrado medžiotojai ir kariai
Susitikti su sportininku pasisekė bene vienintelę sausio mėnesyje jam laisvą dieną – sausio 6-ąją, kai buvo grįžęs iš treniruočių Lenkijoje, ir laiką leido gimtuosiuose Anykščiuose, jaukiame bute Pušyno mikrorajone, šeimos apsuptyje.
Kitą dieną sportininkas išvyko į Vokietiją, Pasaulio taurės etapo varžybas.
Mane slidės (lygumų, kalnų, vandens) lydi nuo vaikystės, tačiau biatlonas užkliuvo tik anykštėno V. Strolios dėka, kadangi šio sporto varžybas transliuoja Lietuvos televizija. Biatlonininkas pasidalino mintimis apie šios olimpinės sporto šakos ištakas, siekiančias gilią senovę. Skandinavai į medžiokles leisdavosi su slidėmis, XVIII-ame amžiuje slides naudojo Norvegijos, Rusijos, Anglijos kareiviai, vykdavo lenktynės su kliūtimis. Lietuvoje šia sporto šaka susidomėta po Antrojo pasaulinio karo, o pirmasis šalies biatlono čempionatas vyko 1961 metais. Vyrai ir moterys čiuožia 7,5, 10, 12,5, 20 km ilgio distancijas ir šaudo iš mažo kalibro šautuvo į taikinius, esančius už 50 metrų. Nenumušus taikinio, priklausomai nuo varžybų tipo, gali tekti naudoti papildomus šovinius, gauti baudos minutes, kurios pridedamos prie galutinio laiko, ar čiuožti papildomus 150 m baudos ratus. Pasak V. Strolios, dabar šios sporto šakos sportininkus vienija Lietuvos biatlono federacija, kuri šalies rinktinę siunčia į pasaulio ir Europos čempionatus, Pasaulio taurės varžybas. V. Strolią, o ir šalies rinktinę, treniruoja olimpinius čempionus ugdęs, su Baltarusijos ir Estijos rinktinėmis dirbęs Fiodoras Svoboda. Šio sezono Pasaulio taurės varžybos prasidėjo praeitų metų lapkričio 30 dieną Kontiolahtyje (Suomija) ir baigsis kovo 23 dieną Holmenkolene (Norvegija).
„Šiemet varžybos vyksta skirtingose valstybėse keturis mėnesius devyniuose etapuose, kuriuose sportininkai renka taškus, kovoja dėl teisės dalyvauti planetos čempionate, žiemos olimpinėse žaidynėse. Konkurencija labai didelė, dėl prizinių vietų varžosi per šimtą sportininkų“, – pastebėjo V. Strolia, dalyvausiantis Europos ir Pasaulio biatlono čempionatuose.
Po žiemos olimpinių žaidynių tapo biatlonininku
„Kada pirmą kartą atsistojot ant slidžių, kada slidinėjimas virto biatlonu?“ – paklausiau Vytauto. Augęs keturių vaikų šeimoje ir buvęs jauniausias, Vytautas prisimena, kad su slidėmis „susidraugavo“ vaikystėje, nes kitaip vargu ar būtų rinkęsis slidinėjimą, o dvylikos metų jau rimtai treniravosi pas Anykščių kultūros ir sporto centro trenerį Algį Drūsį, šliuožė klasikiniu ir laisvuoju stiliumi. Beje, pirmasis treneris savo auklėtinį prisimena kaip uolų, atkakliai rezultatų siekusį vaikiną. 2012 metais baigęs Anykščių Jono Biliūno gimnaziją, Vytautas nedvejodamas pasirinko studijas Lietuvos sporto universitete, įgijo sporto trenerio išsilavinimą, tačiau trenerio darbas dar palauks…
Sulaukęs 16-os metų, V. Strolia šešerius metus Lietuvos slidininkų rinktinės sudėtyje atstovavo Lietuvai Slavų taurės varžybose, Europos ir Pasaulio jaunimo festivaliuose, Pasaulio taurės varžybose. Tuomet buvęs vienas aukščiausių Europos slidininkų (ūgis – 194 cm), V. Strolia iškovojo kelialapį į pirmąsias savo gyvenime XXII žiemos olimpines žaidynes, 2014 metų vasario mėnesį vykusias Sočyje (Rusija) ir sėkmingai jose sudalyvavo. Slidininkas neliko nepastebėtas ir tais pačiais metais jį persiviliojo Lietuvos biatlono federacija. Vytautui teko išmokti taikliai šaudyti. Jau tais pačiais metais gruodžio mėnesį Tarptautinės biatlono sąjungos taurės etapo varžybose Obertilake (Austrija) 10-ies km Sprinto rungtyje jis finišavo 39-as. Prasidėjo profesionalaus sportininko gyvenimo etapas, kuriame varžybas keičia treniruotės, kurios vyksta ir vasarą. 2018 metų vasarį XXIII žiemos olimpinėse žaidynėse Pjongčange (Pietų Korėja) V. Strolia mišrioj estafetėj su Lietuvos komanda buvo 19-as, persekiojimo lenktynėse – 43-as, o Pekino (Kinija) žiemos olimpinėse žaidynėse vyrų estafetėje buvo 14-as, iškovojo 21-ą vietą 20 km asmeninėse lenktynėse. Šalies čempionatuose olimpietis skynė pirmąsias vietas. 2020-ųjų vasarį Europos biatlono čempionate Riaubičiuose (Baltarusija) iškovojo 4-ą vietą 10 km sprinto varžybose (geriausias asmeninis rezultatas).
Pasak Vytauto, šiam, bene visus kūno raumenis lavinančiam sportui turi pasiaukoti, atiduoti visą save sekinančiose treniruotėse ir varžybose. Tai tampa tavo gyvenimo būdu. Kartais net artimiausi žmonės to nesupranta. Jis džiaugiasi labai draugiška šalies rinktinės biatlonininkų šeima, kurioje dabar praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį.
„Anykščiuose, ir netgi Lietuvoje nėra gerų sąlygų treniruotis, tad tenka vykti į svečias šalis“, – pastebėjo ir su Anykščių sporto centro biatlonininkų treneriu Bronium Vitkūnu, treniruojančiu 25 vaikus, pabendraujantis V. Strolia. Anykštėnai treniruotis važiuoja į vienintelę šalyje biatlono sporto bazę Ignalinoje, o pašaudo „Žala arms“ šaudymo centre. Beje, atšauktas šalies biatlono čempionatas, turėjęs vykti 2024-ųjų gruodžio 27 dieną. Sniego nebuvo net Ignalinoje.
Nuo 2014-ųjų V. Strolia kasmet dalyvauja Pasaulio taurės etapų varžybose, Europos ir Pasaulio čempionatuose ir teigia nesigailintis pasirinkęs profesionalaus biatlonininko kelią, kurio į nieką nekeistų…
Keturi „V“ ir biatlono antrininkas
Būsimasis olimpietis augo keturių vaikų šeimoje, buvo jauniausias. Vytautas brangina gimtuosius Anykščius ir nežada jų palikti. 2019-ųjų vasarą atšoko vestuves su anykštėne Vilda Ališauskaite, augina penkiametę dukrą Vytautę ir sūnų Vytautą, kuris į šį pasaulį atėjo prieš pusmetį. Pastebėjau, kad jų šeimoje keturi vardai, prasidedantys V raide. Sportininko vaikai Vytautas ir Vytautė galėtų pretenduoti į savotišką rekordą, nes jų tėtis, senelis ir prosenelis buvo Vytautai. Negana to, olimpiečio tėčio pusbrolis yra dar vienas buvęs garsus biatlonininkas, irgi Vytautas Strolia, gimęs Anykščių krašte. Gerokai vyresnis giminaitis taip pat yra baigęs Lietuvos kūno kultūros institutą, tačiau vėliau sportininkas pasirinko karybą, turi pulkininko laipsnį, buvo pasieniečių mokyklos viršininku. Kaip Lietuvai nusipelnęs kariškis, pasienietis, sportininkas yra J. Biliūno gimnazijos Garbės galerijos narys.
„Bendraujam. Išprusęs, protingas žmogus, atsidavęs Lietuvai“, – sakė mano pašnekovas, žiemos olimpiadų dalyvis, nuo 2015-ųjų Krašto apsaugos savanoris, pastebėdamas, kad dabar kariškai tarnybai jam stinga laiko.
Biatlonininko bitės ant slidžių
Vasarą „Arbatos magijos“ patalpose, kur dirba V. Strolios mama Regina, atsitiktinai pamatęs stiklainį medaus su etikete „Bitės ant slidžių“, iškart sumojau, kad čia garsaus biatlonininko suktas medus.
„Vasarą man šiek tiek daugiau laisvo laiko, kurį leidžiu Anykščiuose, tad užsiimu bitininkyste, – sakė Vytautas, priminęs, kad užaugo kaime, padėdavęs prie avilių savo tėčiui ir draugystė su bitėmis jam patikusi. – Bitutės imponuoja savo darbštumu, komandiniu susiklausymu, disciplina. Avilyje jų tūkstančiai ir kiekviena turi savo vietą avilyje, sugeba komunikuoti, dirbti, kad koriai būtų pilni medaus. Yra ko iš jų pasimokyti. O išskirtinis pavadinimas ant stiklainių su medumi atėjo po netrumpų paieškų“, – šypsojosi 12 avilių kaime turintis sportininkas, kuriuos, kai Vytauto nėra, Anykščiuose prižiūri žmona Vilda ir tėvai.
Pritrūksta truputėlio sėkmės
Sausio 6-ąją porą valandų pabendravęs su V. Strolia ir nuostabia jo šeima, sausio 9–12 dienomis stebėjau jo startus ketvirtajame ir penktajame Pasaulio taurės etapuose Vokietijos biatlono trasose Oberhofe, sausio 15–19 dienomis Rūpoldinge, kuriose dėl prizinių vietų kovojo gerokai per šimtą geriausių planetos sportininkų. Lietuvos biatlono rinktinės lyderis visuose startuose iš lietuvių pasirodė geriausiai, tačiau iki prizinių vietų koją pakišdavo vienas kitas netaiklus šūvis ir prarasto laiko sekundės. Oberhofe V. Strolia tenkinosi 32, 35 vietomis, o Rūpoldinge tikėjosi pasiekti kur kas geresnių rezultatų, nes būtent jo trasose F. Svobodos auklėtinis 2022 metais 10 km sprinte užėmė 4 vietą, 12, 5 km persekiojimo rungtyje buvo penktas, 2023 metais bendrojo starto lenktynėse buvo šeštas, o pernai persekiojimo rungtyje užėmė 11 vietą. Šiemet 20 km asmeninėse varžybose V. Strolia čiuožė greitai, 15 šūvių buvo taiklūs, o paskutiniame šaudyme 2 šūviai skriejo proš šalį. Tai V. Strolią iš šeštosios vietos mestelėjo į 31-ąją…
„Maloni vieta, puikus oras ir nuostabūs kalnai, sakyčiau, trasa man tinkanti. Gaila, kad ta Rūpoldingo tradicija nutrūko, pritrūko truputėlį sėkmės“, – po rungties prasitarė Lietuvos rinktinės lyderis. Tuo metu jo komandos draugas iš Visagino Maksimas Fominas užėmė 79 vietą. Rūpoldinge lietuviai atsigriebė 4 x 7,5 km estafetės varžybose. M. Fominas ir antrame etape buvęs trečias V. Strolia, numušę visus savo 10 taikinių, rinktinę išvedė į 6 vietą, tačiau ir vėl likusiems dviem lietuviams pritrūko sėkmės – Lietuvos biatlonininkų kvartetas užėmė garbingą 10 vietą.
Sausio 26-ąją Antholce (Italija) lietuviams nenuskilo Pasaulio biatlono taurės etapo 4 x 7,5 km estafetėje – pirmasis startavęs M. Fominas griuvo ir sulaužė šautuvą, ketvertukas atsiliko ratu ir iš įskaitos iškrito…
Po šių varžybų sausio 31-ąją sekė Europos biatlono čempionato startai jau kitame Italijos biatlono centre Martelyje, kurių pirmąjį 20 km asmenines varžybas V. Strolia praleido, ruošėsi 10 km sprintui, kuriame 2020 metais iškovojęs 4 vietą ir tuomet jam iki Europos čempionato bronzos medalio pritrūko vos 0,8 sekundės. Šį kartą V. Strolia vėl buvo arti medalio, bet netaiklus paskutinis šūvis jam lėmė 15-ą vietą, o vasario 1-ąją persekiojimo rungtyje buvo 16-as. Europos čempionatas Martelyje finišavo 4 x 7,5 km vyrų estafete. Vėl kova už sekundes, numuštus taikinius. Estafetę pradėjo V. Fominas, etape užėmė 12 vietą, nuostabiai pasirodė V. Strolia, nežymiai atsilikdamas nuo lyderio, estafetę penktoje vietoje perleido vėlgi aukštaičiui iš Ignalinos Jokūbui Mačkinei, kuriam nepavyko numušti dviejų taikinių, tačiau jis išlaikė 6-tą poziciją. Biatlono veteranui Tomui Kaukėnui panaudojus visus atsarginius šovinius ir nenumušus visų taikinių, teko čiuožti 2 baudos ratus, tačiau pavyko išsilaikyti dešimtuke. Deja, iki finišo jį sugebėjo aplenkti šveicarai ir suomiai, tad Lietuvos ketvertas liko 11-as. T. Kaukėnas po šio skaudaus, jo žodžiais tarus, „susimovimo“ draugų net atsiprašė feisbuke. Beje, V. Strolia džiaugėsi labai sėkmingu savo estafetės dalies finišu ir dėkojo komandos nariams, ypač profesionaliai jo startams paruošiantiems slides. Tai trasoje gali lemti ne tik sekundes, bet ir minutes. Slidžių biatlonininkas turi tris dešimtis, ir nepigių – komplektas slidžių su lazdomis gerokai per 1000 eurų kainuoja.
Visų biatlonininkų startų nesuminėjau, nes tai jau gali pabosti. Vasario 3-iąją kalbinau Lietuvos rinktinės lyderį V. Strolią, kuris kaip tik po Europos čempionato kūrėsi kažkokiam Austrijos alpių miestelyje.
„Ilsėsimės, treniruosimės, nes vasario 12-ąją laukia startai Pasaulio biatlono čempionate Lencerhaidėje (Šveicarija), tad į Anykščius savaitėlei sugrįšiu tik vasario pabaigoje, nes kovo mėnesį laukia keli paskutiniai Pasaulio taurės etapai, kuriuose reikia užsitikrinti kelialapį į XXV-ąsias žiemos olimpines žaidynes, 2026-ųjų žiemą vyksiančias Italijoje, Milano ir Kortinos apylinkėse. Man ta olimpiada bus ketvirtoji gyvenime“, – sakė trijų žiemos olimpiadų dalyvis V. Strolia.
Vasario 15-ąją Pasaulio biatlono čempionate, sprinto rungtyje, V. Strolia startavo pirmas iš 98 dalyvių. Pataikęs į visus 10 taikinių, čiuožė 17-as, tačiau 10-ies km distanciją baigė 28-oje vietoje. Lietuvos rinktinės nariams M. Fominui ir J. Mačkinei sekėsi kur kas prasčiau, jie užėmė 70-ą ir 90-ą vietas. Kovo 6 dieną geriausias Lietuvos biatlonininkas lenktyniavo Pasaulio biatlono taurės VII-o etapo varžybose Moravijos Nove Meste (Čekija) trasose. 10 km sprinto rungtyje užėmė 31-ą vietą, o kovo 8 dieną 12,5 km persekiojimo lenktynėse finišavo 35-as.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
