Meilės viešinimas mokykloje jau tampa įprastu dalyku, bet ar tai tikrai atitinka etiketo standartus? Daugelis porų tikriausiai net nesusimąsto, kaip nejauku būna pro juos praeiti kitiems…
Mokyklos koridoriuje dažnai gali sutikti ne vieną porelę, ypač per ilgąsias pertraukas, kai vaikinas ir mergina viešai demonstruoti savo meilę gali net 20 minučių. Truputis viešai demonstruojamų jausmų – nieko blogo, su tuo sutinka kiekvienas, bet kai mokinių poros stovi beveik prie kiekvienos palangės, fojė ir koridoriuose, pertraukų metu pasidaro nemalonu nueiti iki kito kabineto. Kalbant apie kažkurią porą, vardų minėti nereikia, nes dažniausiai jie susitinka tose pačiose vietose, tad tereikia pasakyti, kuriame aukšte ir prie kurios palangės jie būna, ir daugelis jau žinos, apie kurią porą kalbama.
Pastaruoju metu, žodis „meilė“ labai nuvertinamas, jis beveik nebeturi prasmės. Ir dėl to kalti patys mokiniai, kurie sako „myliu“ žmonėms, kuriuos bandys pamiršti jau po kelių mėnesių. Mokykloje porų labai daug, bet kelios iš jų sukurs tą tikrąjį, šeimyninį gyvenimą? Tikriausiai vos keletas. O galbūt nė viena. Mokykloje vykstantys romanai nėra tikros meilės išraiškos, dažniausiai tai tik trumpalaikis susižavėjimas kitu žmogumi, kuris ilgai nesitęs. Man nerūpi asmeninis, tačiau labai atviras bendraamžių gyvenimas, bet jo neįmanoma nepastebėti.
Paklausti, ar jų netrikdo, kai kiti mato jų viešą meilės demonstravimą, „įsimylėjėliai“ atsako visai nepastebintys aplinkinių, o jei ir kartais pamato jų keistus žvilgsnius, tiesiog ignoruoja ir susitelkia į savo antrąją pusę.
Tačiau viskas nėra taip gražu. Po išsiskyrimo vaikinas ir mergina lieka įskaudinti ir, pamatę vienas kitą tame pačiame koridoriuje, apsisuka ir grįžta iš ten, kur atėję. O pamačius tokius, taip ir norisi jų paklausti: „Kur dingo jūsų meilė?“. Paklausus išsiskyrusios poros ar santykių pabaigoje jie dar patiko vienas kitam, atsakymas buvo trumpas, bet labai aiškus: „Trauka po truputį blėso, kol jausmai visai išnyko…“. Tuomet ir iškyla pagrindinis klausimas: „Ar jūs vienas kitą tikrai mylėjote?“ Daugelis tikriausiai atsakytų kategorišką „ne“, bet juk ką mes galime žinoti apie kitų jausmus, jei daugelis mūsų nesame patyrę tos „meilės“?
Taigi, apibendrinant viską, žmonės, ypač jaunimas, apsimetinėja ir įtikinėja aplinkinius žinantys, kas yra meilė, ir skundžiasi likę įskaudinti savo buvusiųjų ir likę su sudaužyta širdimi, nors buvo tik pajutę silpną simpatiją beveik pirmam sutiktam žmogui, tokią, kokią pajus dar šimtui žmonių. Meilė – labai neapibrėžta sąvoką, kurią savo gyvenime kiekvienas pajusti gali tik vieną kartą, būtent tą tikrąją meilę, tačiau gaila, kad ne visi yra tokie kantrūs ir linkę jos ieškoti.
