Pateikiame Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą dėl mero Sigučio Obelevičiaus veiklos, susijusios su išimtinai partiniu renginiu
Pateikiame Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą dėl mero Sigučio Obelevičiaus veiklos, susijusios su išimtinai partiniu renginiu.
Administracinė byla Nr. A502-2952/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03649-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija 19
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,
dalyvaujant pareiškėjui Sigučiui Obelevičiui.,
atsakovo atstovui Tomui Čaplinskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Obelevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Obelevičiaus skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas S. Obelevičius kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. KS-80, kuriuo pripažinta, kad Anykščių rajono savivaldybės meras S. Obelevičius, šios savivaldybės tarnybiniu lengvuoju automobiliu vykęs į išskirtinai politinės Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (toliau – ir TS-LKD) partijos nariams organizuotą renginį ir iš jo parvykęs, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Įstatymas) 3 straipsnio 3 ir 6 punkto nuostatas.
Skunde (b. l. 1-5) pareiškėjas paaiškino, kad po 2010 m. kovo 26-27 dienomis žemės ūkio ministro Kazio Strakevičiaus savivaldybių vadovams organizuoto seminaro „Programa kaime 2010″, Komisija gavo Lietuvos Respublikos Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio prašymą ištirti, ar minėtame renginyje dalyvavę asmenys nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų. Šio skundo pagrindu Komisija atliko tyrimą dėl pareiškėjo kelionės tarnybiniu automobiliu į seminarą „Programa kaime 2010″. Atsakovas pripažino, kad S. Obelevičius dalyvavo politinio pobūdžio renginyje. Į tai pareiškėjas nurodė, kad apsispręsdamas dalyvauti ir vykdamas į seminarą, veikė išimtinai Anykščių rajono savivaldybės interesais. Atsakovo teiginys, jog ministerija renginio neorganizavo, į šį renginį kviesti tik vienos partijos, kuri apmokėjo visas konferencijų salės ir sodybos nuomos išlaidas, atstovai, buvo viešai išreikštas TS-LKD partijos frakcijos seniūno renginio apibūdinimas ir pan., yra nepagrįsti. Pareiškėjas neturėjo pareigos prieš dalyvavimą seminare reikalauti, kad organizatoriai pateiktų kviečiamų asmenų sąrašą, informaciją apie renginio finansavimą bei dalyvių politinį priklausomumą. Gavęs oficialų kvietimą dalyvauti seminare dėl kaimų kompleksinės plėtros, diversifikavimo, visiškai pagrįstai įvertino jį kaip aktualų ir galimai suteiksiantį naudingos informacijos vykdant tarnybines funkcijas. Atsakovo sprendimas, pareiškėjo manymu, priimtas vadovaujantis prielaidomis, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada, jog pareiškėjas sąmoningai veikdamas priešingai savivaldybės interesams, t. y. nepagrįstai naudodamasis jos turtu, vyko į politinį renginį.
Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepime (b. l. 60-62) paaiškino, jog ginčijamu sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, kad 2010 m. kovo 26-27 dienomis vykęs renginys buvo politinio pobūdžio, skirtas vienos politinės partijos nariams. Tokia išvada padaryta vadovaujantis šiais duomenimis: Žemės ūkio ministerija pranešė aptariamo renginio neorganizavusi ir nefinansavusi; TS-LDK politinės partijos vykdomasis sekretorius patvirtino, jog renginį organizavo šios partijos nariai, į renginį buvo kviesti išskirtinai tik šios partijos nariai, su jais buvo suderinta, kad renginį finansuos politinė partija; partijos tinklalapyje buvo paskelbta, kad kviečiami tik jos nariai. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad
tyrimo metu pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog buvo gautas oficialus žemės ūkio ministro kvietimas į seminarą žemės ūkio klausimais. Savivaldybės administracijos direktorius ministro kvietimu įvardijo politinės partijos tinklalapyje paskelbtą šios partijos nario (žemes ūkio ministro) kvietimą išskirtinai tik šios partijos nariams, nurodant, kad dalyvių nakvyne ir maitinimu bus pasirūpinta. Todėl pareiškėjas negali gintis nežinojęs, jog renginys organizuojamas išskirtinai vienos politinės partijos nariams. Kita vertus, seminaro metu įsitikinęs, jog renginys yra politinis, S. Obelevičius turėjo galimybę savanoriškai atlyginti Anykščių rajono savivaldybei išlaidas, susijusias su jo kelione.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo S. Obelevičiaus skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 126-130).
Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą, padarė išvadą, kad renginį, vykusį 2010 m. kovo 26-27 dienomis Lazdijų rajono savivaldybėje ir kaimo turizmo sodyboje, Komisija pagrįstai priskyrė politinio pobūdžio renginiams: pirma, Žemės ūkio ministerija nurodė, jog minėto renginio neorganizavo ir nefinansavo; antra, TS-LKD politinės partijos vykdomasis sekretorius nurodė, kad renginį organizavo šios partijos nariai, į renginį buvo kviesti išskirtinai tik šios partijos nariai, su jais buvo suderinta, kad renginį finansuos politinė partija, viešai skelbtame pranešime partijos tinklalapyje nurodoma, kad kviečiami tik jos nariai (TS-LKD frakcijos Seime narius, TS-LKD merus, TS-LKD vicemerus, TS-LKD administracijos direktorius, TS-LKD skyrių pirmininkus, TS-LKD skyrių narius, kurie domisi žemės ūkiu), renginio išlaidos apmokėtos iš TS-LKD partijos lėšų; trečia, pareiškėjas nepatvirtino Komisijai ir bylos nagrinėjamo metu nepateikė įrodymų (pvz.: seminaro programos, oficialaus ministro kvietimo), jog dalyvavo tik dalykiniame seminare „Programa kaime 2010″. Todėl pareiškėjo teiginius, kad jis nežinojo, jog renginys skirtas išimtinai vienos politinės partijos nariams, teismas vertino kaip neįtikinamus. Iš įrodymų visumos matyti, jog pareiškėjas, po seminaro suprato dalyvavęs politinės partijos, kuriai pats priklauso, organizuotame renginyje, todėl turi Anykščių rajono savivaldybei apmokėti transporto išlaidas (pažeidė Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo biudžetinėse įstaigose taisykles: patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 543, patvirtintas Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. TS-271; 4 p.; automobilis naudotas ne su tarnyba susijusiems reikalams). Teismas pažymėjo, kad dalyvavimas politinio pobūdžio susitikimuose, renginiuose negali būti prilyginamas tarnybinei užduočiai (tarnybos funkcijų atlikimui). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-2472/2008, tarnybinio automobilio panaudojimas kitais nei tarnybos užduoties vykdymo (asmeniniais, politinės veiklos vykdymo ar kt.) tikslais pažeidžia Įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nustatytą prievolę nesinaudoti valstybine (šiuo atveju – savivaldybės) nuosavybe kitokiai nei tarnybinei veiklai.
III.
Pareiškėjas S. Obelevičius pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
Apeliacinis skundas (b. l. 134-137) iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant šiuos argumentus:
- Byloje nėra ginčo, kad valstybės tarnybos teikiamos galimybės negali būti naudojamos politinei veiklai. Pagrindinis klausimas, kurį turėjo išspręsti teismas, yra tas, ar pareiškėjas, nutardamas dalyvauti seminare, veikė Anykščių rajono savivaldybės interesais, t. y. vykdė tarnybinę užduotį. Tam reikalinga vertinti, kaip formavosi jo valia ir kokių tikslų buvo siekiama.
- Atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kodėl ginčo seminaras laikytinas politiniu renginiu, kuo remiantis nuspręsta, kad renginyje dalyvavo tik politinės partijos atstovai, kokiu būdu buvo vertinamas kitų asmenų elgesys.
- Anykščių rajono savivaldybės meras, gavęs oficialų žemės ūkio ministro kvietimą į seminarą kaimų kompleksinės plėtos bei diversifikavimo tema, visiškai pagrįstai jį vertino kaip naudingą ir aktualų savo tarnybinei veiklai.
- Atsakovas nesurinko jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas sąmoningai veikė priešingai savivaldybės interesams – savivaldybės turtu naudojosi privačiais tikslais.
- Teisės aktai nenustato baigtinio savivaldybės mero tarnybinių užduočių sąrašo. Toks atvejis, kai įgaliotam asmeniui (merui) iškyla poreikis spręsti jo kompetencijai priskirtus klausimus, turi būti pripažįstamas tarnybinės užduoties atlikimu.
Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime (b. l. 142-143) pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčo dalyką, nurodydamas, jog vertina savivaldybės tarnybinio transporto naudojimą ne tarnybos reikmėms. Faktinės įvykio aplinkybės, atsakovo manymu, buvo nuodugniai išanalizuotos ir pareiškėjo skundas atmestas motyvuotai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinis ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. KS-80, kuriuo pripažinta, kad Anykščių rajono savivaldybės meras S. Obelevičius, šios savivaldybės tarnybiniu lengvuoju automobiliu vykęs į išskirtinai politinės Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariams organizuotą renginį ir iš jo parvykęs, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 ir 6 punkto nuostatas.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnis nustato, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo: nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti (3 p.); nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia valstybės ar savivaldybių nuosavybe, taip pat valstybei ar savivaldybėms nuomojama nuosavybe kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai (6 p.).
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnis nustato, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-2366/2011 išaiškino, kad šio įstatymo kontekste visuomeninės naudos principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; efektyvumo, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 543 patvirtintų Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo biudžetinėse įstaigose taisyklių 4 punkte numatyta, kad tarnybinius lengvuosius automobilius bet kuriuo paros metu, taip pat poilsio ir švenčių dienomis gali naudoti darbuotojai tik tarnybos reikmėms, išskyrus Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių biudžetinėse įstaigose” 1.10 punkte nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos perkeltos į Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. TS-271 patvirtintas Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo iš savivaldybės biudžeto išlaikomose biudžetinėse įstaigose ir kompensacijų už netarnybinio automobilio naudojimą tarnybos reikmėms mokėjimo taisykles (4 punktas). Taigi pagal minėtą teisinį reguliavimą pareiškėjo (savivaldybės mero) naudojimasis tarnybiniu automobiliu susietas tik su jo tarnybos pareigų vykdymu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad Anykščių rajono savivaldybės meras S. Obelevičius, 2010 m. kovo 26-27 dienomis panaudodamas tarnybinį automobilį nuvykimui į politinės partijos renginį ir sugrįžimui iš jo, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 ir 6 punktus, pagrįsta byloje surinktais ir įvertintais įrodymais. Renginys, kuriame dalyvavo pareiškėjas, tiek atsakovo tiek pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas politinio pobūdžio ir dalyvavimas jame neprilygintas tarnybinei užduočiai. Byloje nustatyta, kad Žemės ūkio ministerija minėto renginio neorganizavo ir nefinansavo, TS-LKD politinės partijos vykdomasis sekretorius nurodė, kad renginį organizavo šios partijos nariai, į renginį buvo kviesti išskirtinai tik šios partijos nariai, su jais buvo suderinta, kad renginį finansuos politinė partija. Iš viešai skelbto pranešimo partijos tinklalapyje matyti, kad kviečiami tik jos nariai (TS-LKD frakcijos Seime nariai, TS-LKD merai, TS-LKD vicemerai, TS-LKD administracijos direktoriai, TS-LKD skyrių pirmininkai, TS-LKD skyrių nariai, kurie domisi žemės ūkiu), renginio išlaidos apmokėtos iš TS-LKD partijos lėšų.
Taigi, pareiškėjo vykimas į paminėtą renginį buvo susijęs tik su jo naryste minėtoje politinėje partijoje, o ne su tarnybos pareigų (savivaldybės mero) atlikimu. Naudodamasis tarnybiniu automobiliu ne tarnybos pareigų atlikimui pareiškėjas pažeidė teisės aktais nustatytas naudojimosi tarnybiniais automobiliais ribas bei tvarką ir turėjo asmeninės naudos, nes sutaupė savo asmenines lėšas (išvengė kelionės išlaidų). Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjo elgesys naudojantis tarnybiniu automobiliu ne tarnybos pareigų atlikimui nesuderinamas su valstybės tarnautojų veiklos etikos pagrindiniais principais būti padoriu, nesavanaudišku.
Remdamasi išdėstytais argumentais kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo S. Obelevičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė