Meras: Sporto rūmų sutvarkymas kainuos bent 50 mln. eurų, turėtų tapti atsiperkančiu traukos centru

Vyriausybei sprendžiant dėl galimybės buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų, sovietų laikais pastatytų dešiniajame Neries krante, valdymą perduoti Vilniui, sostinės meras Valdas Benkunskas sako, jog sutvarkyti objektą gali prireikti daugiau nei 50 mln. eurų investicijų, jis turėtų tapti atsiperkančiu traukos centru. 

„Funkciją reikia sugalvoti, kad ji būtų tvari, (…) norisi kuo didesnės pridėtinės vertės. Galiausiai, kad jis kurtų ekonominę naudą, save išlaikytų ir leistų Vilnių bei Lietuvą pakelti į tam tikrą žinomumo lygį, būtų traukos objektas“, – interviu BNS Plius sakė V. Benkunskas. 

Jis teigė šiuo metu negalintis įvardyti, kaip galėtų būti įveiklinti buvę Sporto rūmai, apie tai diskutuojama ir su Vyriausybe. Anksčiau V. Benkunskas sakė, jog pastatas galėtų būti pritaikytas memorialinei-muziejinei funkcijai. 

„Kas tiksliai galėtų būti (vietoje buvusių Sporto rūmų – BNS), šiuo metu tikrai negalime pasakyti. Praeita Vyriausybė yra padariusi savo darbą, išvadų patvirtinimą ir ten kalbama apie memorialinę vietą, Sąjūdžio įprasminimą. Tai mes visas idėjas padėtume ant stalo, bet galiausiai, koks būtų sprendimas šiandien, kai dar niekas nėra pradėta, pasakyti neįmanoma“, – sakė meras. 

„Esu sakęs, kad tam, jog vieta būtų gyva, ji turi tapti traukos centru, o tam reikia labai stipriai padirbėti. (…) Čia būtų labai rimtas darbas tą funkciją išsigryninti. Galbūt reikėtų daryti tarptautinį įveiklinimo idėjos konkursą, kad gautume tas koncepcijas, kurios leistų šią vietą prikelti naujam gyvenimui“, – pridūrė V. Benkunskas. 

Anot politiko, pastatas yra saugomas, todėl keičiant funkciją galima tik jo rekonstrukcija, be to, naujus sprendinius reikia derinti ir su žydų bendruomene.

Per kiek laiko būtų galima sutvarkyti objektą V. Benkunskas neįvardino, tačiau tikino, kad perėmus turtą jo įveiklinimas taptų prioritetiniu klausimu. 

„Jis taptų svarbiausiu mūsų objektu, bet vis tiek yra tam tikri procedūriniai etapai, reikia pasidaryti darbus – projektavimai, statybos leidimai, galiausiai visur egzistuoja ir viešieji pirkimai. Jei mes jau eitume perdavimo miestui ir aiškesnės funkcijos link, tada laiką būtų galima komentuoti. Šiuo metu dar tikrai labai sudėtinga. Bet, aišku, ne šiemet, ir ne kitąmet“, – sakė sostinės vadovas. 

Anot jo, teritorijos atnaujinimui gali prireikti daugiau nei 50 mln. eurų, investicijų dydis priklausytų ir nuo objekto funkcijos. 

Daugiau klausimų nei atsakymų

Premjerė Inga Ruginienė anksčiau BNS teigė, jog šiuo metu vyksta intensyvus dialogas su savivaldybe dėl turto perdavimo, greitu metu gali būtų priimti ir tam tikri sprendimai, tačiau V. Benkunskas sako, jog dar yra neatsakytų klausimų tiek dėl finansavimo, funkcijos, tiek dėl objekto galimo operavimo. 

„Esame turėję tokias politines diskusijas su Vyriausybe dėl galimo turto perėmimo savivaldybei, bet ten dar daugiau yra klausimų nei atsakymų“, – BNS sakė meras. 

Jo teigimu, diskusijose su Vyriausybe keliamas klausimas dėl projekto finansavimo, tačiau „pažadų iš Vyriausybės, kad duotų finansų šiam objektui, dar nėra“. Be to, anot mero, nėra rastas sprendimas ir dėl objekto operavimo. 

„Vilniuje daug veikia nacionalinių kultūros, meno įstaigų ir jos atlieka valstybinę funkciją. Man atrodo, kad ir ši vieta (buvę Sporto rūmai – BNS) yra nacionalinės reikšmės. Jos krūvis, reikšmingumas istorijai yra svarbus ne tik sostinei, bet ir visai Lietuvai. Man svarbu su Vyriausybe, susijusiomis ministerijomis išsiaiškinti ir dėl būsimo operavimo klausimo“, – sakė meras. 

„Jei prie statybų, pavyzdžiui, Vyriausybė neprisideda, tai tada yra klausimas dėl operavimo, kas šias funkcijas vykdytų“, – pridūrė jis. 

Anot V. Benkunsko, tuo atveju, jei centrinė valdžia sakytų „nematanti savęs šiame objekte“, miestas galėtų imtis lyderystės, tačiau reikėtų įsivertinti įsipareigojimus. 

„Jeigu vis tik Vyriausybė sakys, kad nemato savęs šiame objekte, tada mes turime įsivertinti ilgalaikėje perspektyvoje, kokie būtų mūsų įsipareigojimai šį objektą išlaikyti ir tada jau visa atsakomybė tenka miestui padaryti, kad tai taptų sėkmės istorija. (…) Jeigu čia reikės miesto lyderystės, aš esu pasiruošęs apie tai šnekėtis“, – sakė sostinės meras. 

BNS rašė, kad I. Ruginienė pernai lapkritį teigė palankiausiai vertinanti idėją perduoti nenaudojamų bei apleistų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatą sostinės savivaldybei. 

Tuo metu pernai liepą Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė buvo grįžusi prie planų pastate įrengti kongresų, konferencijų ir kultūros renginių centrą, tačiau šią idėją kritikavęs V. Benkunskas pabrėžė, jog tokia veikla objekte sunkiai įgyvendinama dėl tarptautinės žydų bendruomenės pasipriešinimo, be to, ji netinkama tarptautiniams renginiams. 

Planai vietoje 1971-aisiais statytų ir nebenaudojamų Koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą brandinti nuo 2015-ųjų, kai pastatą perėmė Turto bankas. Tačiau Sporto rūmų rekonstrukcijos projektui priešinasi kai kurios žydų bendruomenės, nes kompleksas yra senųjų žydų kapinių teritorijoje, kurios čia veikė nuo XVI amžiaus.

Vyriausybės pavedimu vertinimą atlikusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija pernai gruodį BNS teigė palaikanti idėją, jog buvę Sporto rūmai nėra tinkami konferenciniam turizmui, teritorija galėtų būti pritaikyta memorialinei-muziejinei paskirčiai. 

Tuo metu sostinė jau ėmėsi naujo konferencijų centro prie Seimo įgyvendinimo, pernai gruodį paskelbė tarptautinį architektūrinės idėjos konkursą. Tuomet V. Benkunskas skaičiavo, kad investicijos į projektą galėtų siekti daugiau nei 100 mln. eurų. 

Sostinės meras spalį BNS teigė, jog parengus techninį projektą tikimasi jį perduoti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, tačiau jei Vyriausybė nuspręs projekto netęsti, neatmetama galimybė, jog centrą pastatys pats miestas. 

Kaip skelbė BNS, 1988 metų spalį Sporto rūmuose vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, o 1991-ųjų sausį čia atsisveikinta su Lietuvos laisvės gynėjais, žuvusiais per Sausio 13-osios įvykius.