Kavarske liepos 6-ąją – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – šventiniai renginiai prasidėjo nuo ryto, tačiau kiek kitaip, nei būdavo įprasta kasmet, t. y. po Šv. Mišių Kavarsko šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje nebuvo keliama vėliava, o visi žmonės iš karto rinkosi į Anykščių kultūros centro (AKC) Kavarsko skyriaus salę.
Čia buvo rodama Andriaus Almanio istorinė, fantastinė, romantinė „Istorinė pjesė“ (rež. Alvyra Simanonienė), kurioje vaidino grupelė vietinių vaikų ir jaunuolių.
Po gausių aplodismentų, skirtų jauniesiems Kavarsko aktoriams – juk jie pirmą kartą vaidino prieš žiūrovus ir jaudinosi – su puokšte rankose į susirinkusius ir į seniūnę Šarūnę Kalibataitę kreipėsi Daiva Bakšienė, primindama, kad liepos septintoji bus paskutinė Kavarsko seniūnės Š. Kalibataitės darbo diena.
Girdėdama gražius padėkos žodžius, seniūnė susigraudino, padėkojo kiekvienam už tuos penkerius metus: už iniciatyvas, nuveiktus darbus, už palaikymą bei kritiką.
Po spektaklio besiskirstantys žmonės dalijosi mintimis, kad vis dėlto gaila, jog seniūnė išeina iš darbo – juk buvo savas, vietinis žmogus, visus piliečius ir visas vietas gerai pažįstanti, padedanti spręsti iškilusius klausimus.
21.00 val. kavarskiečiai galėjo pasirinkti, kur jiems patogiau kartu su viso pasaulio lietuviais iškilmingai sugiedoti Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“ – susiburti miesto aikštėje ar nuvykti prie Svirnų-Žiogų piliakalnio.
Svirnų piliakalnis arba Žiogų piliakalnis – piliakalnis Šventosios slėnio dešiniajame šlaite, prie Domeikių kaimo, 2 km į pietus nuo Svirnų II, buvusio Žiogų kaimo vietoje. Beje, ant Svirnų-Žiogų piliakalnio susiburiama jau antri metai iš eilės.
Jaunimas žalioje piliakalnio erdvėje pakartotinai suvaidino spektaklį – tuo džiaugėsi tie, kurie neturėjo galimybės pamatyti jį 11.00 valandą.
AKC Kavarsko skyriaus darbuotojos Leda Kazokienė ir D. Bakšienė užvedė dainų, nuo kurių, prisijungus kraštiečiams, suskambo visas piliakalnis.
O miestelio centre taip pat buvo giedama „Tautiška giesmė“.