Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo Vyriausybei pritarti pakeitimams, kad valstybinėse profesinio mokymo įstaigose nuo šių metų rugsėjo būtų draudžiama mokyti ne lietuvių kalba. Tačiau būtų numatytos išimtys, kada mokymas galėtų vykti kitomis kalbomis.
Vyriausybės išvadą vertins Seimas, kuris jos paprašė svarstydamas Profesinio mokymo įstatymo pataisas.
Mokyti kita kalba būtų galima, kai dėstytų ar mokymo veikloms vadovautų užsieniečiai mokytojai arba kai būtų mokoma pagal jungtines programas su kitų valstybių tokiomis mokyklomis, pavyzdžiui, pagal „Erasmus +“ programą.
„Kadangi šios nuostatos įgyvendinimas nėra aprašytas, nėra numatyta, kokios galimos kitos kalbos – trečiųjų šalių ar Europos Sąjungos oficialiosios kalbos, (…) mokiniai galimai bus mokomi ta kalba, kurią moka pats mokytojas“, – sakoma ministerijos išvadoje.
Pasak ministerijos, tai svarbu užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje.
Pedagogų registro 2024 metų lapkričio 25-osios duomenys rodo, kad profesijos mokytojais Kaune, Visagine, Utenoje, Vilniuje, Trakų rajone dirbo devyni užsienio šalių piliečiai: keturi – valstybinėse įstaigose, du – privačiose.
Ministerijos duomenimis, profesinio mokymo įstaigose 2023-2024 metais rusų kalba mokėsi 204, lenkų – 89 mokiniai, Šiomis kalbomis mokoma Visagino technologijos ir verslo bei Vilniaus agroekologijos profesinio mokymo centruose.
Profesinio mokymo įstaigų Lietuvoje gruodį buvo daugiau negu 120.
