
Jei paklaustume dažno lietuvio, kaip šis įsivaizduoja mišką – greičiausiai, retas kuris atsakytų, kad tai gamtos užuovėja pilna šiukšlių. Deja, bet tokią realybę dažnai miške mato VMU miškininkai. Šiandien, minėdami Pasaulinę aplinkosaugos dieną, miškininkai dalijasi pribloškiančiais skaičiais – vien praėjusiais metais Valstybinių miškų urėdija atliekų tvarkytojams perdavė 1 069 tonas atliekų. Didžiąją šių atliekų dalį sudarė įvairios statybinės, komunalinės, transporto priemonių atliekos – šiukšlės, kuriomis be sąžinės graužaties atsikratė žmonės, tiesiog jas palikdami miške.
Miškininkai ne tik sodina, prižiūri, rūpinasi ir saugo mūsų šalies gražiausią turtą – miškus, bet ir daug savo darbo laiko turi skirti netiesioginėms darbo funkcijoms atlikti. Neleistinai paliktų šiukšlių ir atliekų rinkimas, tvarkymas miškuose ar jų prieigose – funkcijos, kurias aukodami savo darbo laiką, miškininkai turi atlikti. Didėjantis miškuose randamų atliekų kiekis daro tiesioginę įtaką tiek aplinkai – miške gyvenantiems gyvūnams, augantiems augalams, tiek miškininkams, kurie tokius neatsakingus gyventojų elgesio padarinius turi tvarkyti, skirdami nemažą dalį savo darbo laiko.
Visas miškuose paliktas, bešeimininkes atliekas ir šiukšles VMU miškininkai rūšiuoja ir išveža utilizuoti. Na, o radinių miškuose kasmet pavyksta aptikti įvairiausių – nuo maždaug 100 tonų padangų, kurių pagausėjimas miškuose sutampa su sezoniniu jų keitimo laikotarpių, iki 400 tonų statybinių medžiagų, buitinės technikos, baldų atliekų. Opiausia problema – miškuose šalia didžiųjų šalies miestų. Nors žmonės visur elgiasi panašiai, tenka pripažinti, kad aplink sostinę esančiuose Trakų, Nemenčinės, Šalčininkų, Vilniaus apylinių miškuose miškininkai šiukšlių randa daugiausiai.
Svarbu pabrėžti, kad šiukšles miškuose VMU darbuotojai renka kasdien – kasmet miškuose surenkama apie 500 tonų įvairių atliekų. Tokį kiekį talpina apie 100 šiukšliavežių. Maždaug tiek vidutiniškai sveria 500 automobilių. Visas šis kiekis „puošia“ mūsų miškus. Tačiau, šiukšlindami miškuose iš tiesų žmonės labiausiai kenkia patys sau. Irdamos miškuose paliktos šiukšlės išskiria kenksmingas medžiagas, kurios patenka į aplinką. Tai reiškia, kad ilgainiui tie, kurie šiukšlina miškuose, patys tas kenksmingas medžiagas suvartoja. Taip pat miške paliktos šiukšlės tampa gaisrų židiniais su kuriais tvarkytis tenka miškininkams.
Negana to, miškininkai neretai susiduria su neetiško ir neteisėto kai kurių žmonių elgesio rezultatais, kuomet šiukšlės į mišką vežamos masiškai ir didelę darbo laiko dalį tenka skirti miškų kuopimui. Nors kiekviename Lietuvos mieste yra specialios šiukšlių surinkimo ir utilizavimo vietos, žmonės, o dažnai ir įmonės, jas atveža ir nelegaliai palieka miškuose. Neretai, tai tampa „verslu“ kuomet šiukšlės į miškus dideliais kiekiais yra atvežamos įmonių, kurios už pinigus priima atliekas tiek iš fizinių, tiek iš juridinių asmenų neva rūšiavimui, perdirbimui ir nugabenimui į sąvartyną. Tokią nelegali veikla buvo viešinama ne kartą – tačiau problema vis dar yra aktuali ir opi, o gyventojai tokią atliekų išvežimo paslaugą nesunkiai gali rasti internete, net nenutuokdami, kad jų atliekos atsidurs visai ne sąvartyne, o miške.
Už šiukšlinimą miške ir aplinkos teršimą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą numatytos baudos, kurios yra taikomos pagal išmetamų atliekų kiekį, pavojingumą, užterštos teritorijos statusą. Pavyzdžiui, aplinkos teršimas nepavojingomis atliekomis gali užtraukti baudą nuo keliasdešimt ir kelių tūkstančių eurų. Su įvairiais pažeidimais miškuose kovoja Valstybinių miškų apsaugos pareigūnai, miškininkai glaudžiai bendradarbiauja su Aplinkos apsaugos departamentu, kurių pareigūnai gali imtis griežtesnių teisinių priemonių.
Miškininkus guodžia tai, kad visuomenė darosi vis sąmoningesnė, o piliečiai, mylintys gamtą ir laisvalaikį leidžiantys miškuose ne tik nešiukšlina, bet ir patys surenka numestas šiukšles. Pasitaiko tikrai pilietiškų atvejų, kuomet radę šiukšlėmis užverstą mišką gyventojai informuoja miškininkus, atsakingas institucijas. Valstybiniuose miškuose, kuriuos patikėjimo teise valdo VMU, miškininkai yra iškabinę plakatus, raginančius elgtis atsakingai ir tvarkingai. Sąmoningumą didinti padeda ir miškininkų organizuojamos visuomeninės akcijos, pavyzdžiui „Miško kuopa“. Be to, dalis pažeidėjų greičiausiai net nežino, kad juos identifikuoti miškuose paliekant šiukšles miškininkams padeda ir stebėjimo kameros.
Geriausias būdas apsaugoti miškus nuo šiukšlių – tapti geru pavyzdžiu vieni kitiems. Jei pamatėte šiukšles miške – praneškite, jei pastebėjote netinkamą elgesį – informuokite atsakingus asmenis. Kiekvieno mūsų indėlis yra svarbus – tik taip galėsime džiaugtis ne tik žaliais, bet ir švariais miškais.

Kai miško technika visą miško paklotę suniokoja vsio zakona. Toliau apie aplinkosaugą nėra net ko diskutuoti.
visi, kas miškuose šiukšlina, yra sovietiniai pachalujai, taip ir neišsipagirioję iš sovietinio raugo šiukšlint kur papuola, tarnaujantys kremliui nukrušti padlos, kenkiantys Lietuvos valstybei ir ją sąmoningai teršiantys.
žmonės nužmogėjo, veža į miškus ir prie daugiabučių esančius konteinerius
Gal ir geriau,tegu gamtos saugotojai miske darbuojasi nei ant kelio žmones gaudo su savo aparatais
Taip,šiukšlinti negerai,bet pažiurėkit kokios kainos sąvartynuos už svorio perviršį.Kokio seno pastato nugriovimas kainuoja pigiau,negu nuvežti nugriovus visą šlamštą į sąvartyną.Tai kokia čia klimato kaita,koks žaliasis kursas,jeigu valstybė nesudaro sąlygų tam kursui.Čia tik mano pastebėjimas.Būkit atsakingi,nešiukšlinkit.