Nuo liepos 28 dienos įsigaliojus Sveikatos apsaugos ministerijos parengtam Mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašui moksleivių maitinimą organizuojantiems specialistams iškilo nemažai klausimų. Į juos bandyta atsakyti Utenos rajono savivaldybėje vykusiame Švietimo skyriaus surengtame pasitarime, kuriame dalyvavo mokyklų valgyklų vedėjai, už moksleivių maitinimą mokyklose atsakingi atstovai, Utenos visuomenės sveikatos centro ir Utenos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai.
Nuo šių metų liepos 28 dienos įsigaliojus Sveikatos apsaugos ministerijos parengtam Mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašui moksleivių maitinimą organizuojantiems specialistams iškilo nemažai klausimų. Į juos bandyta atsakyti Utenos rajono savivaldybėje vykusiame Švietimo skyriaus surengtame pasitarime, kuriame dalyvavo mokyklų valgyklų vedėjai, už moksleivių maitinimą mokyklose atsakingi atstovai, Utenos visuomenės sveikatos centro ir Utenos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai.
Skatins valgyti įvairesnį maistą
Vaikai valgykloje dažniausiai renkasi tik savo mėgstamus patiekalus, taigi jų mityba neretai yra vienpusiška. Pasitarimo metu Visuomenės sveikatos centro specialistai kalbėjo, kad labai svarbu vaikus pratinti valgyti įvairų, augančio organizmo poreikius užtikrinantį maistą.
Jeigu vieną dieną pietų metu patiekiami keli karšti patiekalai, visi jie turi būti pagaminti tik iš tos pačios maisto produktų kategorijos. Pavyzdžiui, vieną dieną valgykloje turi būti gaminami keli mėsos patiekalai, kitą dieną – daržovių troškinys, bulvių plokštainis ar varškėčiai, trečią – žuvies patiekalai. Vienų pietų metu negali būti tiekiamas vienas karštas žuvies patiekalas, vienas – mėsos, vienas – varškės. Prie karštų patiekalų gali būti siūlomi keli garnyrai (ryžiai, bulvės ir pan.).
Koks turėtų būti savaitės karštų patiekalų asortimentas? Karštus mėsos patiekalus rekomenduojama patiekti 2-3 kartus per savaitę, karštus varškės/ daržovių/ miltų / bulvių patiekalus – 1-2 kartus per savaitę, o karštus žuvies patiekalus – būtinai 1 kartą per savaitę
Siekiant maitinimo įvairovės, tas pats karštas pietų patiekalas neturi būti tiekiamas dažniau nei kartą per dvi savaites. Vienas iš karštų patiekalų turi būti tausojantis virškinimo sistemą (t. y., pagamintas garuose arba troškintas).Toks patiekalas turi būti gaminamas kasdien.
Mokykloje pietums reikėtų patiekti vieną sotų karštą patiekalą iš daug baltymų ir angliavandenių turinčių produktų su daug daržovių ar vaisių, duona (rekomenduojama ruginė) ir gėrimu (rekomenduojamos sultys), kad visavertį patiekalą suvalgęs moksleivis ilgai būtų sotus.
Neretai mokinių tėvai teiraujasi apie sriubos reikšmę vaikų mitybai. Mitybos specialistų nuomone, sriubos pavalgęs vaikas greitai pasijunta alkanas, nes joje nėra pakankamai maistinių medžiagų, be to, nedidelė jos energinė vertė. Tačiau atsisakyti šio patiekalo valgiaraštyje nerekomenduojama.
Mokinių maitinimui negali būti tiekiamos šios maisto produktų grupės: bulvių traškučiai, kiti riebaluose virti gaminiai, saldainiai, šokoladas ir jo gaminiai, konditerijos ir kiti gaminiai su šokoladu ar kremu, gazuoti gėrimai, energiniai gėrimai, gėrimai ir maisto produktai, pagaminti (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto, sultinių koncentratai, rūkyta žuvis, konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai (išskyrus vasaros stovyklų metu ar sudarant maisto paketus į namus), mechaniškai atskirta mėsa ir jos gaminiai, maistas, pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ar į kurio sudėtį įeina GMO ir kiti sveikatai nepalankūs produktai, turintys daug sočiųjų riebalų, cukraus ar druskos, kenksmingų cheminių ar nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų.
Moksleivių maitinime yra ir daugiau naujovių. Mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašo 3 priede nurodyti maisto priedai, kurių neturi būti mokiniams maitinti skirtuose maisto produktuose. Maisto produktuose negali būti dažiklių, konservantų (mokinių maitinimui turi būti tiekiamas tik šviežias maistas), saldiklių, aromato ir skonio stipriklių.
Būtina nurodyti energinę vertę
Nuo naujųjų mokslo metu mokyklų valgyklose įsigaliojo dar viena naujovė. Valgiaraštyje prie kiekvieno patiekalo būtina nurodyti jo energinę vertę (kcal) bei svorį (g). Mokyklinio amžiaus vaikų pusryčiai turėtų sudaryti 25 procentus, paros energijos, pietūs – 30-40 procentų, priešpiečiai arba pavakariai – 15 procentų.
Valgiaraštis turi būti sudarytas 20-ies dienų laikotarpiui (anksčiau jis būdavo sudaromas 10-čiai dienų). Valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant į mokykloje besimokančių mokinių amžių. Skiriamos dvi amžiaus grupės (6-10 metų ir 11 bei vyresnio amžiaus mokiniai).
Kiekvienoje valgykloje turi būti skelbiami einamosios savaitės valgiaraščiai, sveikos mitybos piramidė bei kita sveiką mitybą skatinanti informacija, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nemokamos telefono linijos numeris.
Svarbus vaidmuo organizuojant moksleivių mitybą tenka mokykloje dirbančiam moksleivių maitinimą prižiūrinčiam visuomenės sveikatos priežiūros specialistui. Jis rūpinasi, kad mokinių maitinimas būtų organizuojamas pagal mokyklos steigėjo ar jo įgalioto asmens patvirtintus valgiaraščius, suderintus su visuomenės sveikatos centru, ir užkandžių asortimento sąrašus. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas kartą per savaitę pildo valgiaraščio ir mokinių maitinimo atitikties žurnalą. Radęs neatitikimų valgiaraštyje, apie tai jis privalo informuoti mokyklos steigėją ar jo įgaliotą asmenį.
Aida Bobrovienė,
Utenos visuomenės sveikatos centro
Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja
