Prieš tris savaites prasidėjęs balsavimas už lietuviškus patiekalus, verčiausius atsidurti nacionaliniame meniu, baigėsi.
Balsavime dalyvavo daugiau ne 10 tūkst. tautiečių, gyvenančių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kviečia susipažinti su balsavimo rezultatais.
„Drauge su lietuviškos virtuvės ekspertais ir gastronomijos entuziastais visoje Lietuvoje išrinkome 15 patiekalų, kuriuos užsienio turistams pristatysime kaip šalies vizitinę kortelę. Sudarėme trijų dienų valgiaraštį, kurį mūsų restoranuose, baruose ir kavinėse galės rasti į Lietuvą atvykstantys turistai“, – teigia „Keliauk Lietuvoje“ produktų vystymo vadovė Indrė Jurgaitė.
Lietuviški patiekalai buvo suskirstyti į 5 kategorijas – sriubas, užkandžius, pagrindinius patiekalus, desertus ir gėrimus. Daugiausiai simpatijų sriubų kategorijoje sulaukė šaltibarščiai – už juos balsavo net 8,549 apklausos dalyviai. Antrąją vietą užėmė raugintų kopūstų sriuba, trečiąją – grybienė.
I. Jurgaitės teigimu, šis rezultatas nenustebino, nes šaltibarščiai ne tik yra neatsiejami nuo lietuviškos virtuvės, bet ir pretenduoja į mėgstamiausio lietuvių patiekalo vardą – joks kitas valgis balsavimo metu nesulaukė tokio vienareikšmiško pripažinimo. Pasak jos, kiekvieną vasarą Lietuvoje prasideda tikras rožinis potvynis – netyla nei spauda, nei socialiniai tinklai, nei šaukštų barškėjimas. Telieka šia ryškiaspalve sriuba užtvindyti gastronomijos keliautojų širdis.
Išsirinkti geriausiai Lietuvos kulinarinę tradiciją atspindinčius užkandžius balsavimo dalyviams sekėsi sunkiau. Nors kova buvo apylygė, pirmąsias vietas užėmė kepta duona su sūriu, žemaitiškas kastinys ir silkė su bulvėmis.
Kaip pagrindinį patiekalą ant svečių iš užsienio stalo balsavimo dalyviai labiausiai norėjo matyti cepelinus (72,23 proc.), kugelį (39,63 proc.) ir balandėlius (32,96 proc.). Tik per plauką į šį sąrašą nepateko bulviniai blynai ir vėdarai.
Desertų kategorijoje pirmąją vietą be konkurencijos užėmė šakotis – be šio aukšto spygliuoto pyrago neapsieina jokia lietuviška šventė, tad apsieiti negalėjo ir nacionalinis meniu. Antroje vietoje atsidūrė obuolių sūris, nuo viduramžių Lietuvoje verdamas iš obuolių ir cukraus. Trečiąją užėmė virtuvėje triūsti nemėgstančių smaližių džiaugsmas – tinginys. Pagrindiniu lietuvišku gėrimu pasirodė esanti gira, nedaug atsiliko alus ir midus.
„Balsavimo rezultatai, ko gero, atspindi norą su užsienio turistais dalintis tuo, ką ir patys dažnai dedame ant savo stalo“, – sako I. Jurgaitė. Pasak jos, iš daugiausiai balsų surinkusių patiekalų sudaryti meniu trims viešnagės dienoms. Restoranams, kuriuose galima išbandyti bent vienos dienos valgiaraštį, bus pasiūlyta naudoti žymėjimą, rodantį, kad maitinimo įstaigoje galima paragauti nacionalinių patiekalų.
„Ir nacionalinį meniu, ir specialų ženklinimą sukūrėme tam, kad pas mus atvykstantiems turistams nebereikėtų sukti galvos, ką būtina paragaut ir kur rasti šiuos valgius“, – teigia ji.
Nacionalinis meniu taip pat bus naudojamas Lietuvos gastronominio turizmo produkto vystymui ir komunikacijai užsienio šalyse.
