Demokratija Lietuvoje įžengė į naują fazę. Kiek laiko mes iš aukšto žiūrėjom į batkos Lukašenkos valdomą Baltarusiją ir caro Putino Rusiją, vis pasišaipydami, o per šiuos rinkimus pasirodė, kad išradom naują demokratijos formą.
Demokratija Lietuvoje įžengė į naują fazę. Kiek laiko mes iš aukšto žiūrėjom į batkos Lukašenkos valdomą Baltarusiją ir caro Putino Rusiją, vis pasišaipydami, o per šiuos rinkimus pasirodė, kad išradom naują demokratijos formą. Deja, ne pagal idėjas, ne pagal įsitikinimus, o pagal, prekybininkų terminais kalbant, finansinį pajėgumą. Perkama demokratija. Visais laikais buvo ir bus tokių, kurie prekiauja savo balsais, to išvengti negalima, kaip ir negalima išnaikinti, kad žmonės neprekiautu savo kūnu ar politinėmis pažiūromis. Tačiau šį kartą buvo masinis rinkėjų balsų pirkimas, organizuotas kaip verslas. Nebegali paslėpti. Lietuvoje tai buvo įgavę didžiulį mastą.
Žinoma, pirmiausiai pirštu rodoma į Darbo partiją. Tačiau čia reiktų sustoti. Sakykim, šios partijos kai kurie žmonės užsiėmė tokia veikla, tačiau pagalvokim šiek tiek kitaip – kas atsitiko, kad pilietis už 20 ar 30 litų mielai parduoda savo balsą? Net ir nedegradavę, normaliai gyvenantys. Sakyčiau, aiškiai matyti, kokia nustekenta Lietuva, kokiomis vergiškomis sąlygomis tauta priversta gyventi ir žemintis.
Galų gale turime pripažinti, kad nėra Lietuvoje nei gerų, nei blogų partijų – tik tos, už kurias nubalsuojame. Todėl mažiausiai keistas prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimas, kad ji netvirtins vyriausybės, jei ten bus tokie ir tokie, t.y. jai nepatinkantys. Gerb. Prezidente, aš žaviuosi jūsų ryžtingumu, bet matau, kad jūs mielai tvirtinsite vyriausybę, kurią sudarys ir vadovaus Socialdemokratų partija, prieš rinkimus atsisakiusi iš savo gretų pašalinti buvusius kelis KGB rezervistus. O kad nepašalino, tai, pasirodo, teisingai padarė – vis tiek ji rinkimus laimėjo. Tautai dzin…
Vienas emigrantas parašė: „Negrįšiu į Lietuvą, kol ją valdys Darbo partija, man gėda“. Paklausiau:“O kokia partija valdė, kai tau teko palikti tėvynę?“. „Konservatoriai“.
Tai va ir mąstome taip – palikti nebuvo gėda valdant tokiai gerai partijai, o grįžti valdant blogai negalime…
Žinoma, buvę valdantieji dabar gali pakelti galvą aukštai – mes suvaldėme krizę, taupėme. Tačiau kokia kaina? Prisiskolinę pinigų ir žmonių sąskaita. Suprasčiau, kad buvo taupoma kokių nors idiotiškų tiltų per balas, stadionų tyrlaukiuose, pompastiškų švenčių, lankstinukų, statybų sąskaita, bet už visą taupymą sumokėjo žmonės – uždaromos mokyklos, gydymo įstaigos, mažinami etatai ir t.t. Valdantys aiškiai parodė, jei kas nereikalingas šioje valstybėje, tai tik žmogus. Atominė reikalinga, dujų terminalai ir kiti milijardiniai projektai reikalingi. O žmogus – „tegu pats kapstosi, kuo čia mes dėti, tik pašalpomis galime padėti“,- televizijoje skiemenavo ir teigė, jog jų partija visai niekuo dėta, konservatorius Kęstutis Masiulis. Paskutiniai A. Kubiliaus pareiškimai iš viso verčia iš koto: „Dabar už dujas mokėsite daugiau tam, kad vėliau mokėtumėt pigiau“…
Arba sraigtasparnių pirkimas už daugiabučių renovacijai skirtus pinigus. Greit turbūt politikai mums aiškins, kad jie reikalingi buvo tam, kad mojuodami sraigtais pūstų šilto oro srautus nuo Turkijos ir taip mažintų šildymo išlaidas.
Žodžiu, politikų išmonė vis dar progresuoja, bet jau nebestebina. Demokratija Lietuvoje stiprėja su kiekviena nauja kadencija.
