Kompensuojamieji vaistai tapo lengviau prieinami pacientams, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta kompensuojamųjų vaistų suvartojimo analizė. Kiekvienas metais didėjanti kompensuojamųjų vaistų suvartojamų dienos dozių dalis tiek nuo bendro Lietuvos rinkoje parduodamų vaistų kiekio, tiek nuo receptinių vaistų kiekio praeitais metais reikšmingai išaugo.
„Pernai 70 proc. visų Lietuvos gyventojų suvartotų vaistų buvo kompensuoti. Be to, ligonių kasos kompensavo net 78 proc. su gydytojo receptu išrašytų vaistų. Tai rodo, kad praeitais metais pavyko gerokai sumažinti pacientų išlaidas vaistams, jas padengiant Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis“, – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.
Pasak jo, pastaraisiais metais pastebimas kompensuojamųjų vaistų suvartojimo augimas, t. y. kasmet vidutiniškai po 7,2 proc., o pernai suvartotų kompensuojamųjų vaistų vidutinių dienos dozių skaičius 1000 gyventojų padidėjo daugiau nei 17,2 proc., palyginti su užpernai.
Apskaičiuota, kad 2023 m. kompensuojamųjų vaistų suvartojimas sudarė 976 dienos dozes ir per penkerius metus išaugo 344 dienos dozėmis, tenkančiomis 1000 gyventojų per dieną.
VLK tyrimas taip pat atskleidė, kad praeitais metais Lietuvoje daugiausiai – 50,5 proc. – suvartota kompensuojamųjų kardiologinių vaistų vidutinių dienos dozių. Virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys kompensuojamieji vaistai sudarė 28,9 proc., o nervų sistemą veikiantys vaistai – 5,5 proc. visų suvartotų kompensuojamųjų vaistų dienos dozių.
2023 m. vidutinė vienos dienos vaistų dozės kaina sumažėjo iki 0,48 euro. Palyginti su 2022 m. šis rodiklis sumažėjo 4 proc.
