Ignas Meškauskas, pirmus metus studijuojantis Olandijoje, sakosi nuo pat pirmos gimnazijos klasės svajojęs apie studijas užsienyje. „Tai buvo vienas pagrindinių mano tikslų“, – teigia vaikinas, intensyviai domėjęsis įvairiausiomis studijų programomis. „Man buvo daug lengviau ieškoti tvirtai žinant, jog noriu studijuoti specialybę, kuri būtų susijusi su ekonomika. Rinkausi iš daugelio universitetų, daugelio valstybių – traukė visur: į Angliją, Švediją, Italiją, Daniją, netgi Azijos šalis ar JAV“, – savo kelią iki Olandijos prisimena anykštėnas, studijuojantis Fontys Universitete.
Ignas Meškauskas, pirmus metus studijuojantis Olandijoje, sakosi nuo pat pirmos gimnazijos klasės svajojęs apie studijas užsienyje. „Tai buvo vienas pagrindinių mano tikslų“, – teigia vaikinas, intensyviai domėjęsis įvairiausiomis studijų programomis. „Man buvo daug lengviau ieškoti tvirtai žinant, jog noriu studijuoti specialybę, kuri būtų susijusi su ekonomika. Rinkausi iš daugelio universitetų, daugelio valstybių – traukė visur: į Angliją, Švediją, Italiją, Daniją, netgi Azijos šalis ar JAV“, – savo kelią iki Olandijos prisimena anykštėnas, studijuojantis Fontys Universitete.
Paklaustas, kodėl pasirinko studijas užsienyje, Ignas tikina, jog tikrai ne dėl prastos aukštojo mokslo kokybės mūsų šalyje. Vaikiną tiesiog nuo vaikystės traukė kelionės: „Labai gerai žinau tą jausmą, kada gali išvykti ir bendrauti su visiškai naujais žmonėmis svetima tau kalba, atrasti naujas kultūras, pažinti naują šalį. Tiesiog man tai patinka.”. Dar viena priežastis, kurią paminėjo vaikinas – anglų kalbos žinių gilinimas, taip pat – naujos kalbos mokymasis. Jeigu Fontys universitete pasiseka taip, kaip Ingui, ir pakliūni į tarptautinę klasę, gali prašyti savo naujųjų draugų pamokyti ir daugiau įvairių kalbų. Žinoma, kalbėti apie savarankiško gyvenimo pamokas tikrai nebereikia. „Savarankiškumas – garantuotas“, – tvirtina pirmakursis, jau du mėnesius gyvenantis toli nuo tėvų. „Žinoma, pasiilgstu šeimos, namų, draugų, tačiau laikas čia tikrai bėga labai greitai. Naujų dalykų, kuriuos privalau išmokti – apstu.“
Norintiesiems studijuoti užsienyje, Ignas skuba patarti: „Bus labai daug įvairių dokumentų tvarkymo. Beveik visus dokumentus reikia išversti į anglų ar kitą išsvajoto universiteto reikalaujamą kalbą, todėl tik sužinojęs, kad įstojai į užsienio universitetą, neužmik ant laurų ir ilgai nedelsk: pradėk tvarkytis visus dokumentus čia ir dabar.“
Pasak vaikino, Olandijoje itin vargina būsto paieška. Užsienio universitetai atvykstantiems studentams dažniausiai pasiūlo gyvenamąją vietą – tai gali būti universiteto bendrabutis arba būstas, nuomojamas nekilnojamojo turto agentūros, su kuria bendradarbiauja aukštoji mokykla. Tačiau, pasak lietuvio, pigiausias variantas – būsto ieškotis savarankiškai. „Aš taip pat susiradau būstą pats. Gyvenu viename name su dar penkiais studentais, kiekvienas turime po kambarį. Deja, nuomos taisyklės visuose nuomojamuose namuose labai griežtos – kambariuose jokiu būdu negalima gyventi po kelis, nors Lietuvoje atrodo normalu, kai viename kambaryje stovi dvi ar trys lovos“, – vardijo skirtumus vaikinas. Anot Igno, apsilankius tarnybai, kuri rūpinasi namais, ir aptikus namuose daugiau gyventojų negu registruota sutarčių, nuoma ne tik būtų nutraukta, bet dar ir reikėtų susimokėti baudas.
Paprašytas prisiminti pirmas dienas atvykus į naują šalį, vaikinas teigia, jog buvo labai įdomu, nes naujo gyvenimo pradžią pradėjo suvokti jau lėktuvui leidžiantis Olandijoje. „Pirmasis įspūdis buvo šaunus, nes mūsų universitetas vykdo naujų studentų pasitikimo programą, kurioje vyresnių kursų studentai pasitinka jaunesnius, todėl jaučiausi saugiai. Mano „globėjas“ mane pasitiko oro uoste, nuvežė pas būsimą nuomininką, aprodė miestą bei universitetą. Tai buvo viena mano įspūdingiausių dienų. Miestas gražus, šilti, draugiški žmonės. Žinoma, jau spėjau pastebėti ir trūkumų, bet privalumų vis viena daugiau“, – pasakojo įspūdžius studentas.
Mokslo metai Olandijoje visiems ES studentams kainuoja 1771 eurų. O ar yra galimybių studijoms ir pragyvenimui užsidirbti pačiam? „Darbo kol kas neturiu, bandžiau ieškoti, tačiau tai ne taip paprasta, nes vienas reikalavimų – bent kiek kalbėti olandiškai. Visgi tikiuosi greitai darbą rasti, jeigu nepavyks, galvoju užsiimti individualia veikla. Olandijos vyriausybė dosniai remia dirbančius studentus ir suteikia galimybę naudotis viešojo transporto paslaugomis visai už dyką“, – sakė Ignas, pridurdamas, jog mokslai tikrai ne iš lengviausių. „Kiek sunkiau buvo iš pradžių, nes viskas vyksta anglų kalba, sunku buvo suprasti specifinę srities terminologiją, bet jau baigiu įprasti ir pradėti viską suprasti. Paskaitos įdomios, dėstytojai kompetentingi: daugelis yra ne tik dėstytojai, bet ir dirbę didelėse įmonėse ar netgi šiuo metu turintys nuosavus verslus, todėl dažnai gauname ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių patarimų. Namų darbų tikrai nėra per daug, taip pat ir laisvalaikio pakanka, kartais net pasidaro nuobodu, bet vienas telefono skambutis ir jau būni draugų būryje“, – gyvenimo pokyčiais džiaugėsi I. Meškauskas.
Paskaitos studentams dažniausiai prasideda 8:45 arba vėliau. Pasak Igno, mokytojai šypsosi, nesidrovi ir pasakyti vieną ar kitą neformalesnį žodį, kurio tikriausiai niekada neišgirstum lietuviškoje mokykloje. „Čia nėra jokio streso, baimės – absoliuti demokratija, laisvė”, – tvirtina pirmakursis.
Lietuvis būtent šį universitetą studijoms pasirinko dėl to, kad trečiame kurse čia privaloma bent vieno semestro trukmės praktika svetimoje valstybėje. „Įdomu būtų pamatyti daugiau šalių, kitas rinkas, pvz., Azijos, o gal Pietų Amerikos“, – svarstė Ignas. Jis teigia, jog dažniausiai atsitinka taip, kad studentas, atlikęs praktiką kažkurioje kompanijoje, po universiteto vėl grįžta joje dirbti, tačiau Igno planuose baigus bakalaurą kol kas – magistrantūros studijos.
Kol kas per anksti Igno klausti, ar jis liks gyventi Olandijoje visam laikui: 2 mėnesiai – per trumpas laiko tarpas pamilti šalį, jos žmones, kultūrą. „Dar labai labai daug kas neatrasta“, – šypsodamasis sako vaikinas, kuriam studijos užsienyje kol kas – tik laikinas dalykas. „Savo kambaryje turiu mažutę Lietuvos vėliavėlę, kuri visuomet primena namus, šeimą, draugus“,- prisipažįsta studentas.
