Lietuvos rinkoje parduodami kai kurie lietuviški ir įvežti iš Lenkijos mėsos gaminiai neatitinka nustatytų kokybės reikalavimų. Lietuvos rinkoje parduodami kai kurie lietuviški ir įvežti iš Lenkijos
mėsos gaminiai neatitinka nustatytų kokybės reikalavimų.
Taip parodė Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto institute
atlikti Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių gaminamų ir įvežamų iš kitų ES
šalių mėsos gaminių kokybės rodiklių palyginamieji tyrimai.
Kokybės rodikliams vertinti iš įvairių parduotuvių buvo atrinkti 26
pavadinimų Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių ir 15 pavadinimų įvežtų iš
Lenkijos virtų, virtų rūkytų, karštai rūkytų dešrų, dešrelių ir kitų
mėsos gaminių.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiosios
specialistės Viktorijos Septilkienės, nustatyta, kad iš 26 pavadinimų
Lietuvos gamintojų pagamintų mėsos gaminių 5 pavadinimų mėsos gaminiai
(19 proc.) neatitiko nustatytų kokybės reikalavimų, o iš 15 pavadinimų
Lenkijoje pagamintų mėsos gaminių 5 pavadinimų (47 proc.) neatitiko
kokybės reikalavimų. Tik vieno gamintojo – bendrovės "Biovela" –
pagamintos dešros atitiko Lietuvos standarto reikalavimus.
"Pagal Lietuvos standarto LST 1919 reikalavimus aukščiausios rūšies
mėsos gaminiai turi būti gaminami tik iš mėsos žaliavos, nenaudojant
augalinės ar gyvūninės kilmės mėsos pakaitalų, maisto užpildų (tarp jų
ir krakmolo) bei mechaniškai atskirtos mėsos", – sakė V. Septilkienė.
Atlikus tyrimus nustatyta, kad reikalavimų neatitiko šie aukščiausios
rūšies gaminiai – bendrovės "Natanga" aukščiausios rūšies karštai
rūkytos "Medžiotojų" dešrelės net pagal tris kokybės rodiklius
neatitiko Lietuvos standarto reikalavimų. Minėtų dešrelių sudėtyje
nustatyta 1,4 proc. krakmolo, kurio aukščiausios rūšies gaminiuose
neturi būti, viršytas leidžiamas riebalų kiekis ir rastas mažesnis negu
turi būti mėsos baltymų be kolageno kiekis.
Bendrovės
"Krekenavos agrofirma" pagamintoje aukščiausios rūšies rūkytoje
kiaulienos dešroje nustatyta 0,8 proc. krakmolo. Bendrovėje "Utenos
mėsa" pagamintoje aukščiausios rūšies virtoje dešroje "Lietuviškas
standartas" – 1,4 proc. krakmolo; Lenkijos gamintojo ZM Matczak
(platintojas "Sorina") aukščiausios rūšies virtose vaikiškose dešrelėse
nustatyta 2,2 proc. krakmolo.
KTU Maisto instituto tyrimai
parodė, kad daugiausia mėsos gaminių neatitiko Lietuvos standarte
nustatytų kokybės rodiklių reikalavimų pagal drėgmės kiekį.
Lietuvos gamintojų ištirtų dešrų biologinė vertė santykinai didesnė nei
Lenkijos gamintojų dėl mėsos gaminių gamybai naudojamų mėsos žaliavų
kokybės. Be to, tyrimo metu nustatyta, jog visos tirtos lenkiškos I ir
II rūšies dešros ir dešrelės buvo pagamintos iš mechaniškai atskirtos
mėsos, tai yra palyginti labai pigios mėsos žaliavos – piurė
konsistencijos mėsos ir nuograndų nuo kaulų masės.
Patikrinus
mėsos gaminius, ar jie atitinka ženklinimo reikalavimus, nustatyta, kad
19 proc. Lietuvoje pagamintų (5 iš 26 pavadinimų), o įvežtų iš Lenkijos
60 proc. (9 iš 15 pavadinimų) mėsos gaminių nevisiškai atitiko Lietuvos
higienos normos reikalavimus.
Kai kurių mėsos gaminių
ženklinime gamintojai neteisingai nurodo mėsos gaminių sudėtines dalis,
nenurodo jų kiekių ar netinkamai nurodo pagal eiliškumą, aukščiausios
rūšies mėsos gaminių gamybai naudoja mėsos pakaitalus ir panašiai.
Apie mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus ir tyrimų išvadas
informuotos apskričių, miestų ir rajonų valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos, kurios tikrindamos mėsos gaminius sustiprins
Lietuvos gamintojų ir įvežtų, ypač iš Lenkijos, mėsos gaminių kokybės
ir ženklinimo reikalavimų kontrolę.
