• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Pirmadienis, 7 liepos, 2025
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Nedirbančiųjų gerovės kūrimas Lietuvoje: nedirbti apsimoka (su lentele)

Inf.pranešimas
2011-05-16
Naujienos
1
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Socialinės apsaugos sistema teoriškai turėtų užtikrinti būtinųjų poreikių patenkinimą ir orų gyvenimą trumpuoju laikotarpiu, pavyzdžiui, kai staiga netekus darbo ieškoma kito. Vis dėlto dirbant ir nedirbant gaunamos finansinės naudos santykis rodo, kad šiandien Lietuvoje nedirbti kartais netgi apsimoka.

 

Socialinės apsaugos sistema teoriškai turėtų užtikrinti būtinųjų poreikių patenkinimą ir orų gyvenimą trumpuoju laikotarpiu, pavyzdžiui, kai staiga netekus darbo ieškoma kito. Vis dėlto dirbant ir nedirbant gaunamos finansinės naudos santykis rodo, kad šiandien Lietuvoje nedirbti kartais netgi apsimoka.

 

Nedarbo spąstų rodiklis parodo, kurią dalį bedarbio gaunamos socialinės išmokos sudaro jo pajamose, kurias jis gautų, jei įsidarbintų. Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuvoje nedarbo spąstai siekė daugiau nei 86 proc. Tai reiškia, kad ką tik pradėjusio dirbti žmogaus pajamos iki mokesčių būtų maždaug 14 proc. didesnės nei tos, kurias jis gavo būdamas bedarbis.

 

„Statistikos departamento apskaičiuotas rodiklis ir taip yra labai aukštas, tačiau jis apima tik nedarbo išmoką ir nuo darbo pajamų mokamus mokesčius. Tuo metu daugelis nedirbančiųjų ar oficialiai gaunančių mažas pajamas gyventojų turi teisę ir į kitas lengvatas: kompensacijas už šildymą, vandenį, nemokamą mokinių maitinimą mokyklose, socialinę stipendiją studijuojančioms atžaloms ir pan. Tokiu būdu iš socialinių išmokų ir lengvatų susikuriama finansinė nauda neretai paskatina nedirbti, todėl vis dažniau atsiranda tokių žmonių, kurie nusprendžia paaukoti tuos kelis procentus didesnių pajamų vardan daugiau laisvo laiko, kurio turi nedirbdami. Tai patvirtina ir Darbo biržos atlika apklausa: 27 proc. registruotų bedarbių nėra suinteresuoti gauti darbą”, – komentuoja Odeta Bložienė, „Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.

 

Ekspertė pateikia trijų asmenų šeimos, kurioje abu suaugusieji nedirba, o nepilnametė atžala mokosi mokykloje, pavyzdį (žr. lentelėje žemiau). Šios šeimos mėnesio pajamos įvairiomis formomis gali siekti per 1600 Lt (įskaičiuotos dvi vidutinės nedarbo išmokos, nemokamo maitinimo mokykloje vertė, kompensacija už šildymą ir kt.). Jei abu suaugusieji įsidarbintų ir kiekvienas gautų bent po du trečdalius vidutinio bruto darbo užmokesčio, jų grynosios pajamos siektų 2041 Lt per mėnesį. Tačiau atžala tokiu atveju netektų teisės į nemokamą maitinimą, dvigubai sumažėtų kompensacija už šildymą ir galutinė finansinė nauda nesiektų nė 1900 Lt. Įvertinus su įsidarbinimu padidėjančias išlaidas transportui, maitinimuisi darbo metu, aprangai, aiškėja, kad finansinė nauda dirbant – labai nedidelė.

 

Anot ekspertės, tokia situacija susiklostė dėl to, kad išlaidos socialinėms pašalpoms nuo 2005-ųjų iki pat 2009 m. Lietuvoje augo beveik tiek pat, kiek vidutinis darbo užmokestis, o 2008 m. – netgi gerokai sparčiau: vidutinis darbo užmokestis po mokesčių, palyginti su 2007 m. paaugo kiek daugiau nei 22 proc., tuo metu socialinių pašalpų išlaidos vienam gavėjui tuo pačiu laikotarpiu išaugo beveik 49 proc. Pakeisti situaciją būtų galima didesnį dėmesį skiriant dirbančių, o ne atvirkščiai, šalies gyventojų gerovės kūrimui ir sąlygų gerinimui.

 

 Problemos sprendimas reikalauja visos „Sodros” reformos

 

Akivaizdus savaiminis problemos sprendimas būtų vidutinių atlyginimų didėjimas šalyje. Tačiau „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad atlyginimų didėjimas neturi priklausyti nuo socialinių pašalpų dydžio ar infliacijos šalyje. „Pagrindinis rodiklis, nulemiantis atlyginimų augimą, turi būti darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė. Vidutinis atlyginimas Lietuvoje tarp 2004 ir 2008  metų didėjo daugiau nei trigubai greičiau nei darbo našumas. Dėl to šalies įmonės prarado konkurencingumą, susidarė didžiulis užsienio prekybos deficitas, atsidūrėme gilioje recesijoje. Kita vertus, šiuo metu Lietuvos darbo našumas siekia 57 proc. ES vidurkio, o atlyginimų lygis – tik 48 proc. ES vidurkio (vertinant pagal perkamosios galios paritetą)”, – teigė ekonomistas.

 

Ekonomistas įsitikinęs, kad nedarbo spąstų problemos sprendimas reikalauja visos „Sodros”, o ne tik pensijų sistemos reformos. Šiuo metu ryšys tarp dirbančiojo į „Sodrą” sumokamų įmokų ir vėliau jo gaunamų išmokų yra per silpnas. Pasak jo, todėl ir matome situaciją, kai bedarbiai dažnai pasirenka neoficialų atlyginimą ir kartu gauna socialines pašalpas. Dideles pajamas gaunančių šalies gyventojų socialinės įmokos yra neribotos, neturi „lubų”, tačiau išmokos yra griežtai apribotos gana žemame lygyje. Viena išeitis yra atsisakyti visų išmokų „lubų”, t.y. socialinės, motinystės, nedarbo pašalpos turi tiesiogiai priklausyti nuo darbingo laikotarpio metu sumokėtų įmokų. Kita išeitis – socialinių įmokų apribojimas (nustatant maksimalią įmokos ribą, kokią jau dabar turi kai kurios profesinės grupės) bei socialinių išmokų trukmės ribojimas.

 

Anot Nerijaus Mačiulio, šiuo metu didesnė problema yra ne socialinių išmokų dydis, o neadekvati jų trukmė, paverčianti darbingus žmones nemotyvuotais išlaikytiniais, ilgainiui prarandančiais visas kompetencijas ir norą dirbti. Ekonominių nuosmukių laikotarpiais turi atsirasti valstybės remiami darbai, leidžiantys bedarbiams neužsisėdėti namie ir nepriprasti prie minties, kad jo išlaikymas yra ne jo paties, o valstybės biudžeto reikalas. „Sistema, priklausanti nuo nuolat mažėjančio mokesčių mokėtojų skaičiaus ir didėjančio valstybės išlaikomų gyventojų skaičiaus, yra pasmerkta žlugti”, – pabrėžia N. Mačiulis.

 

„Swedbank” vyriausiasis ekonomistas įspėja, kad nors minimalaus atlyginimo didinimas ir padidintų bedarbių norą pereiti nuo šelpiamojo prie dirbančiojo statuso, tai gali apsunkinti naujų darbo vietų kūrimą. Eksperimentavimas su šiuo dydžiu, kai šalyje yra 17 proc. nedarbas gali būti pavojingas. Pavyzdžiui, Latvija neseniai padidino minimalų mėnesinį atlyginimą bei kelis mokesčius ir tai neturėjo teigiamos įtakos gyventojų lūkesčiams ir verslo aplinkai: šalies ekonomika pirmąjį ketvirtį augo daugiau nei dvigubai lėčiau nei Lietuvos ir Estijos ekonomikos (nepaisant to, kad Latvija kyla iš giliausios duobės, dėl ko ir augimas turėtų būti sparčiausias). Panašu, kad ir darbo vietos šioje kaimyninėje šalyje kuriamos lėčiau nei Lietuvoje.

 

Lentelė: Dirbant ir nedirbant gaunamos finansinės naudos palyginimas

 

 

Du nedirbantieji, vienas mokyklinio amžiaus nepilnametis

Du dirbantieji, vienas mokyklinio amžiaus nepilnametis

Darbo pajamos (Lt/mėn.)

–

Bruto: 2 * (1878 * 0,67) = 2516,52

Neto: 2 * ((1878*0,67) – 124,49 – 75,50 – 37,75)) = 2041,04

Nedarbo išmokos (Lt/mėn.)

543,31 * 2 = 1086,62

–

Kompensacija už šildymą, gyvenant 62 kv. m. bute, kai 1 kv. m. šildymo kaina 6,09 Lt (Lt/mėn.)

Šildymo sąskaita: 62 * 6,09 = 377, 58

Kompensacija: 377,58 – ((1086,62 – 1050) * 0,2) = 370,26

Šildymo sąskaita: 62 * 6,09 = 377,58

Kompensacija: 377,58 – ((2041,06 – 1050) * 0,2) = 179,37

Nemokamo maitinimo mokykloje vertė (Lt/mėn.), mokantis 22 dienas per mėnesį

136,4

–

Parama mokymo reikmėms įsigyti (Lt/mėn.)

13

–

Sumokėti mokesčiai nuo pajamų (Lt/mėn.)

–

2 * (124,49 + 75,50 + 37,75) = 475,48

Galutinė finansinė nauda (Lt/mėn.)

1086,62 + 370,26 + 136,4 + 13 =  1606,28

2041,04 + 179,37 – 198,21 – 13 -136,4 = 1872,80


 

Komentarai 1

  1. Exhibition booth fabrication says:
    2 metai ago

    647424 130904Maximize your by how a large amount of gear are employed internationally and will often impart numerous memory utilizing that your is also fighting that can be a result from our team rrnside the twenty first centuries. day-to-day deal livingsocial discount baltimore washington 497976

Kitas įrašas

2011-05-16

Panašūs straipsniai

Prie paminklo Laisvei  ištikimybę Lietuvai prisiekė dešimtys šaulių

2025-07-06
5

Liepos 6 – ąją, minint 772 – ąsias Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo metines, į valstybės vėliavos pakėlimo ceremoniją  Anykščiuose,  A....

Anykščių rajono savivaldybės ligoninė į aukštesnio lygio ligonines neskuba išvežti ir širdininkų.

Ligonių pervežimu rūpinasi… redaktorė

2025-07-06
22

Praėjusį penktadienį, birželio 27-ąją, į „Anykštos“ redakciją kreipėsi klinikinę mirtį patyrusio, Anykščių rajono savivaldybės ligoninės reanimacijoje gulinčio, Aleksandro Zelevo artimieji....

Apie giltinę prie ligoninės (Rievės. 2025-07-04)

2025-07-06
24

Ir visgi Anykščių ligoninę reikia uždaryti. Visų gyvųjų labui. Taip visiems bus geriau. Ir Anykščių rajono merui Kęstučiui Tubiui, ir...

Mirštamumas nuo kraujotakos ligų Lietuvoje mažėja

2025-07-06
2

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 37 tūkstančiai 453 žmonės. Tai – 488 asmenimis daugiau negu 2023 metais. Nors pagrindine...

Anykšta TV:

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

Naujienos

Prie paminklo Laisvei  ištikimybę Lietuvai prisiekė dešimtys šaulių
Ligonių pervežimu rūpinasi… redaktorė
Apie giltinę prie ligoninės (Rievės. 2025-07-04)
Mirštamumas nuo kraujotakos ligų Lietuvoje mažėja
Kontrolieriai nustatė, kad Anykščių savivaldybės biudžeto deficitas 3 milijonais viršija leistiną ribą
Šventosios upės slėnis Anykščiuose laukia atnaujinimo

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Liepos 5 dienos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 4 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 3 dienos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 2 dienos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 1 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 30 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Lietuvoje švenčiama Valstybės diena, tradiciškai visoje šalyje skambės „Tautiška giesmė“
Kainos Baltijos šalių mažmeninėje degalų rinkoje skirtingai keitėsi ir pastarąją savaitę
Seimo narys T. Tomilinas COSAC pirmininkų susitikime: už spartesnę ES plėtrą ir tvirtą paramą Ukrainai
Rusija įvykdė didžiausią per visą karą ataką prieš Ukrainą
Geografijos egzaminą jau išlaikė 8,3 proc. vienuoliktokų, fizikos – apie 6 proc. visų laikiusiųjų
Gyventojai labiausiai pasitiki ugniagesiais, pasitikėjimą susigrąžino kariuomenė

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

skelbimas žiūrėk

skelbimas žiūrėk

Apklausa

Ką pirmiausiai skaitėte naujame žurnalo „Aukštaitiškas formatas“ numeryje?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jaros prekyba

Jaros prekyba

Anyksciu baldai

Anyksciu baldai

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

anyksta 300×250

anyksta 300×250

Husquarna atsinaujinkite

Husquarna atsinaujinkite

800x800_AGROBITE_LT

800x800_AGROBITE_LT

AKC BANERIS

AKC BANERIS

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu vandenys_ logotipas

Anyksciu vandenys_ logotipas

baseino bangenis stovykla

baseino bangenis stovykla

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Projektą „Legenda: gyvieji Anykščiai – 2025“

10 000 Eur iš dalies finansuoja

Medijų rėmimo fondas.

anykta.lt logo
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In