• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Ketvirtadienis, 21 rugsėjo, 2023
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Neisi į demonstraciją – nesimokysi

Linas BITVINSKAS
2017-05-13
Mitų kerai
0
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Aukštasis mokslas Tarybų Sąjungos laikotarpiu buvo savotiškas. Iš vienos pusės, tai buvo jaunimo susibūrimo vieta, tad kiek laisvesnė aplinka, iš kitos – tarybinį jaunimą reikėjo ruošti gyvenimui, tad ir aukštojoje tvyrojo ta pati statomo brandaus socializmo dvasia, budriai sekanti kiekvieną. Žinoma, patirtys gali būti įvairios, labai daug priklausė nuo konkrečios mokymo įstaigos ir žmonių, kurie dirbo toje aukštojoje mokykloje. Apie patirtis mokantis aukštojoje savo knygoje pasakoja Anykščiuose žinoma mokytoja Lenė Marijona Sriubienė (Tumaitė), tuo pačiu prisiminiau kai ką ir aš pats. Deja, džiaugsmingi tarybiniai studentai buvo tik graži iškaba, kuri dažniausiai slėpė visai kitokią tikrovę.

 

Mokslas – bilietas į sąlyginę laisvę

Dabartiniai studentai sunkiai įsivaizduoja, kaip atrodė aukštasis mokslas, nebent tik iš kažkokių atsitiktinių nuotrupų. Svarbu atminti, kad ir aukštasis mokslas buvo taip pat ideologizuotas, kaip ir visos likusios gyvenimo sritys. Tiesa, mokymasis aukštojoje buvo geidžiamas dalykas, nes leisdavo jaunimui (ypač iš kaimų) išvykti į miestą ir ten pasilikti, o jei nepavykdavo įsitvirtinti, bent jau įgyti specialybę ir išsilavinimą, ko likę kolūkyje tėvai negalėjo gauti. O ir tėvai trokšdavo, kad vaikams netektų vargti kaip jiems.
Nors per Sovietų Sąjungos gyvavimą keitėsi ekonominės sąlygos, bet būti tarybiniu studentu iš esmės reiškė gyventi beveik taip, kaip ir kokiame nors lageryje – būti kontroliuojamu, neturėti jokių teisių, amžiname nepritekliuje, o dažnai ir tikrąja to žodžio prasme – pusbadžiu. Studentams nelikdavo nieko kito, kaip tik prisitaikyti, įtikinti save, kad vėliau bus geriau, todėl verta atkentėti.

Mokslai iki išsekimo

Apie tai, kokios sąlygos mokytis buvo tarybiniais laikais savo atsiminimuose pasakoja ilgametė Anykščiuose gerai žinoma mokytoja Lenė Marijona Sriubienė (Tumaitė), ne vieną anykštėnų kartą mokiusi prancūzų kalbos. Ji studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (VVPI) 1956-1960 metais ir apie studijas pasakoja savo knygoje „Prisiminimai tokie brangūs“.
„Bendrabučio negavau, stipendijos taip pat. Parašiau, kad mano tėvas geležinkelietis (nors jis buvo tik paprastas geležinkelio darbininkas), tad komisija nusprendė, kad gerai gyvenam ir nedavė bendrabučio. Tie metai buvo labai sunkūs. Apsistojau prie kitų uteniškių, vienoje lovoje miegojau su Verute Mažliokaite…
Pirmajai sesijai ruošiausi neturėdama savo kampo. Galų gale neturėjau kur dėtis, tai Gorkio gatvėje (dabar Aušros Vartų) esančiose auditorijose vakare neišeidavau, o pasimokius užmigdavau prie krosnies prisiglaudus.
Antrame kurse gavau ir stipendiją, ir bendrabutį, tai priėmiau oną Bražėnaitę, miegojome vienoje lovoje. Dainavau akademiniame chore. Labai smagu buvo šiame kolektyve, važiuodavom į gastroles. Be privalomų tarybinių dainų, per uždarus koncertus dainuodavom S.Naujalio „lietuva brangi“, „Užtrauksim naują giesmę broliai“…
Su kambario merginomis, o jų buvo septynios ar aštuonios, sutardavau gerai. Mūsų dėstytojos E.Katilienė, J.Juškienė baigė Sorbonos universitetą, turėjo daug žinių ir patyrimo, mus ugdė pagal to laiko reikalavimus. Jos nesirūpino politiniu mūsų „išprusimu“ (turiu galvoje komjaunimą ir „kelią į šviesų komunizmo rytojų“.
Vilniuje daug mokiausi, stengiausi išlaikyti visus egzaminus, o jų buvo daug. Baigdama Pedagoginį laikiau valstybinius egzaminus. Pirmas iš šių buvo marksizmas. Turėjau gerus užrašus, išlaikiau gerai. Kelios merginos neišlaikė, nors buvo komjaunuolės. Gerai išlaikiau specialybės ir pedagogikos egzaminus. Po egzaminų buvau labai išsekus, svėriau tik 47 kilogramus. Sesijai pasibaigus parvažiavau namo. Valgiau daug pieno produktų, taip pamažu atgavau jėgas, kurias per egzaminus buvau praradusi“. – savo prisiminimuose pasakoja Lenė Marijona Sriubienė.

Griežtojo režimo institutas

Tą patį Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą baigiau ir aš pats. Tik gerokai vėliau. Mano buvimą šioje pedagogų kalvėje galima dalinti į dvi dalis – iki tarybinės armijos 1986 metais ir po jos – kai grįžau 1988 m. Ypač niūrus buvo pirmasis periodas.
Po stojamųjų atvykus studijuoti man pasirodė, kad patekau į griežto režimo koloniją. Bendrabutį gavau. Tačiau dėl to, kad nuolat reikėdavo vietos bendrabučio komendantės pažįstamiems ir šiaip reikalingiems žmonėms, studentai triviečiuose kambariuose (bent jau taip buvo sakoma, kad jie suprojektuoti, gyvendavo po penkis). Prie įėjimo į bendrabutį budėdavo budri moteriškė, kuri atlikdavo visų įeinančių ir išeinančių analizę. Registruodavo užeinančius svečius, jei kuris užsibūdavo, eidavo ieškoti ir iškrapštydavo lauk. Bendrabutis būdavo rakinamas nakčiai, todėl po nustatytos valandos geriau nebandyk pareiti. Keli tokie pavėlavimai ir rizikuosi likti be bendrabučio.
Įdomūs buvo ir patys mokslai – kiekviena grupė, o kurse jų buvo 3, turėjo savo išrinktą seniūną, kuris žymėdavo, kas iš studentų neatėjo į paskaitą. Beje, seniūnai darbuodavosi ir kai buvo skaitomos bendros paskaitos, o auditorijoje sėdėdavo po 100 žmonių – tarybinis studentas negalėjo praleisti paskaitų. Norint išvykti namo ir praleisti paskaitas, tekdavo pėdinti į dekanatą ir rašyti prašymą leisti išvažiuoti. Galbūt iš dabartinių perspektyvų kam nors gali pasirodyti, kad tiesiog buvo galima taip nedaryti, tačiau sovietinė sistema buvo apie viską pagalvojusi. Gesindavo bet kokius demonstruojamus laisvės pasireiškimus. Ir negailestingai. Užtekdavo parodyti kažkokį nepaklusnumą bent vienam iš dėstytojų, ir tavęs niekas neapgins, tiesiog neišlaikysi egzamino ir su mokslais bus baigta.
Sakykim, vieną merginą išmetė už tai, kad ją pamatė nešiojančią kryželį. Nežinau, ar ją pašalino dėl religinių įsitikinimų ir ar ji išvis tokius turėjo, tačiau ne vietoje pamatytas netinkamas simbolis jos karjeroje buvo lemtingas. Dėstytojai irgi negalėdavo būti liberalūs, nes visose katedrose, kaip kalbama, būdavo KGB agentų. Nepasmerksi studento – kolega praneš kur reikia ir baigsis tavo akademinė karjera.

Prisidėdavo ir studentai

Beje, studentus kontroliavo ne tik dėstytojai. Kaip geriausiuose sovietų lageriuose, tam tikrą vaidmenį atlikdavo ir patys nuteistieji, t.y. studentai. Visų pirma, kaip buvo kalbama, kiekviename kurse būdavo bent po vieną pradedantį KGB informatorių, todėl ne apie viską ir ne su visais galėdavai kalbėti. Antras dalykas – veikdavo vadinamosios studentų draugovės. Jų nariai per religines šventes „inspektuodavo“ bendrabučių kambarius, tikrindami, ar nevyksta antitarybinė veikla. Žinoma, tos draugovės kai ką ir gero nuveikdavo – sakykim, padėdavo stebėti, kad studentai negirtautų. Kurie iš studentų galimai priklausė KGB struktūroms, pasimatė vieno aukšto komunistų partinio šulo iš Lenkijos viešnagės metu – dalis jų buvo išdėstyta viso studentų miestelio teritorijoje ir reguliavo, kada galima kur eiti, o kada ne. Beje, tuos pačius veikliuosius vyrukus pamačiau susėdus prezidiume, kai buvo kuriamas Sąjūdžio skyrius VVPI…
Beje, atskira tema būtų studentų dalyvavimas įvairiose demonstracijose. Jis taip pat buvo privalomas, o be pateisinamos priežasties praleista demonstracija taip pat grėsė rimtais nemalonumais.
Grįžus po tarnybos sovietų armijoje, klimatas VVPI jau buvo iš esmės pasikeitęs – nebeliko tos totalios kontrolės, „idėjinio užtaiso“. Studentai irgi jau buvo įgiję šiokias tokias teises. Neteko gyventi prie Stalino, bet įsivaizduoju, kad panašiai pasikeitė atmosfera Tarybų Sąjungoje ir po Stalino mirties.
Taigi, mitas apie studijas aukštosiose mokyklose, kurį mums pateikia „Šuriko nuotykiai“, ne visada buvo tik nuotykis, greičiau tai buvo viena iš sistemos, kurioje žmogus mažai ką reiškė, dalių. 

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kitas įrašas

ANYKŠČIŲ RUDENS ŠVENTĖS PROGRAMA

Iki rugsėjo 22-osios redakcija skelbia akciją, kai „Anykštą“ 2024-iesiems dar galite užsisakyti sena kaina

Šventė vaikams ant Šeimyniškėlių piliakalnio

Panašūs straipsniai

Raimundas Razmislavičius tarnybą pradėjo tarybinėje milicijoje, o baigė jau vilkėdamas Lietuvos policininko uniformą.

Valdžią gynusios struktūros – milicija

2017-12-19
0

Kaip ir kiekviena totalitarinė santvarka, komunistų valdoma „broliškų respublikų“ šeima, pirmiausia rėmėsi vadinamosiomis jėgos struktūromis – kariuomene, KGB ir milicija....

Anykštėnas Artūras Šajevičius verslo pradžiamokslį gavo prekiaudamas vinilinėmis plokštelėmis.

Klausome muzikos pagal sąrašą

2017-11-29
1

Šį rudenį lietuviška instrumentinės muzikos grupė „Saulės laikrodis“ pristatė naują savo albumą, o kartu priminė, kaip teko gyventi muzikantams sovietmečiu....

Mokytojas, vadovėlių autorius Juozas Danilavičius ne iš nuogirdų žino, kad tarybinė santvarka pasižymėjo brutalumu.

Naujoji santvarka ir likimai

2017-11-11
0

Pokaris tebėra dar neišdiskutuota tema. Anykščiuose gyvenantis ir gerai anykštėnams pažįstamas pedagogas, elementorių autorius Juozas Danilavičius dalinasi savo prisiminimais iš...

Boleslovas Pajarskas ilgokai dirbo Anykščių MSV  profsąjungos pirmininku...

Šis tas apie melioraciją

2017-10-28
0

Mūsų mielas vyskupas, Panevėžio vyskupijos ganytojas, iš liaudies kilęs, daug vargų sovietų okupacijos metais patyręs, su okupantų valdžia kantriai kovojęs,...

Anykšta TV:

Naujienos

Vyksta civilinės saugos pratybos
Nuo gamtos stichijų nukentėjęs ąžuolas pretenduoja tapti 2023 metų Lietuvos medžiu
Dėl vengimo atlikti privalomąją karo tarnybą pradėtas ikiteisminis tyrimas
Atsisakoma Muziejinės kalvos atnaujinimo sumanymo
Savivaldybės delegacija vyks į užsienio kelionę
Po mero išsakytų žodžių ir priimtų sprendimų – vienos Anykščių rajono tarybos frakcijos susirūpinimas

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Rugpjūčio 20 dienos apskrities įvykių apžvalga
Rugsėjo 19 dienos apskrities įvykių apžvalga
Rugsėjo 18 dienos apskrities įvykių apžvalga
Rugsėjo 17 dienos apskrities įvykių apžvalga
Rugsėjo 16 dienos apskrities įvykių apžvalga
Rugsėjo 15 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Finansiniai sukčiai taikosi į vis jaunesnius žmones
Naujam medžioklės sezonui siūloma nustatyti 341 vilko sumedžiojimo limitą
Lietuvoje minima Europos diena be žuvusiųjų keliuose
Seimas atmetė siūlymą suteikti senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ pripažinimą
LiJOt rinks parašus, kad jaunimas savivaldos rinkimuose balsuotų nuo 16 metų
Veiklą stabdo nepriklausoma elektros tiekėja „EGTO energija“

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

skelbimas žiūrėk

skelbimas žiūrėk

Apklausa

Kaip vertinate naujosios Anykščių rajono savivaldybės valdžios pirmuosius darbo mėnesius?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jara rugsėjis

Jara rugsėjis

Anykštėno kortelė

Anykštėno kortelė

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Anūkis

Anūkis

AMC baneris

AMC baneris

300x250px-su-ikonelem

300x250px-su-ikonelem

AM-kiekvienam-sodui-300×400

AM-kiekvienam-sodui-300×400

Bendraukime Facebook tinkle



baseino bangenis dovanų kuponas

baseino bangenis dovanų kuponas

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

UAB „Anykštos redakcija” leidžia laikraštį „Anykšta“, žurnalą „Aukštaitiškas formatas” , internetinį naujienų portalą www.anyksta.lt.

Antradieniais ir šeštadieniais leidžiamas laikraštis „Anykšta“ – didžiausias Utenos apskrityje.

Laikraštis įkurtas 1948 m. Iki 1990–ųjų jo pavadinimas – „Kolektyvinis darbas“.

UAB „Anykštos redakcija“
Įm. kodas: 154129124
PVM kodas: LT54129219
Banko rekvizitai: Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius
A/s: LT954010043100090251
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145, Anykščiai

UAB „Anykštos redakcija” direktorė, vyriausioji redaktorė – Gražina Šmigelskienė
Portalo Anyksta.lt redaktorius – Robertas Aleksiejūnas

Remia projektus:  „Kadras“ (4 tūkst. Eur), „Legenda: Gyvieji Anykščiai – 2023“ (7 tūkst. Eur).

anykta.lt logo

UAB“Anykštos redakcija“ – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narė.

  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In