Neišradinėkime dviračio

Žurnalas „Reitingai“ paskelbė Lietuvos gimnazijų ir aukštųjų mokyklų reitingus, kuriuose nė viena iš trijų Anykščių rajono gimnazijų į šimtuką nepatenka (iš reitinguotų 343-jų, mokinių neatsirenkančių gimnazijų). Vienintelė Anykščių Jono Biliūno gimnazija čia atrodo neblogai – yra 113-oje vietoje, tačiau, palyginti su 2022 metais, – užima žymiai prastesnę poziciją. Užpernai reitingų lentelėje ši gimnazija buvo 51-oje vietoje iš 356 reitinguotų Lietuvos gimnazijų. Dar prasčiau atrodo Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija, atsidūrusi keturioliktoje vietoje nuo galo…
„Anykšta“ teiraujasi: dėl kokių priežasčių taip prastai mokosi rajono mokiniai? Ko stinga, kad gimnazijos patektų į reitingų šimtuką? Galbūt trūksta gerų mokytojų, gal – priemonių, o gal mūsų vaikai – negabūs?

Romaldas GIŽINSKAS, anykštėnas, buvęs pedagogas:
„Manyčiau, kad viskas priklauso nuo mokytojo. Aš puikiai prisimenu, kada buvo pirmosios mokyklų reformos – jos prasidėjo dar prie socialdemokratų, prie pirmojo valdymo. Jau tada matėsi, kad mokytojo profesija yra nepatraukli, atsitiko taip, kad mokyklose mokytojai tapo patyčių objektu. Negražūs dalykai, kad dėmesys kreipiamas tik į mokinius.
Aš dirbau vadinamojoje elitinėje mokykloje, ir tai buvo visko. Kad rajonas į šimtuką nepatenka, man nenuostabu. Kalbame ne vien apie mokyklas. Pažiūrėkite, kur dabar rajonas. Kur tie didžiavyriai, kurie pasakė, kad būsime kaip Druskininkai ar Birštonas? Pas mus bazės nėra, reikia užmiršti apie kurorto statusą. Ten, kur gyvenu, net šaligatvio nėra.
Nesvarbu, ar mokyklos į šimtukus patenka, ar nepatenka – mano nuomone, yra tam tikri dalykai, kurios mokyklos vadovai galimai turi ryšių, kad į juos patenka. O jų bendras lygis – blogas. Tai – reformų išdava. Baigia pražudyti Lietuvos ateitį tomis reformomis. Turiu omenyje kaip piliečius, nes mokiniai – mūsų naujoji karta. Pažiūrėkime, kiek Europoje yra gerų pavyzdžių, ir darykime kaip jie, nebeišradinėkime dviračio.
Mokykla bus gera tada, kuomet mokytojai bus atsidavę. Aš prisimenu savo pirmąsias klases, pirmuosius mokytojus, nors man – 75 metai. Jie buvo atsidavę, ir pats mokykloje beveik keturiasdešimt metų atidirbau. Mokytojai šiuo metu yra valdžios reformų įkaitai. Buvo pasakyta, kad mokytojas bus prestižinis. Kada?
Sakote, Molėtų gimnazija per metus atsidūrė aštuntoje vietoje? Per metus neįmanoma padaryti, kad mokiniai viską išmoktų. Gal taip įvyko, nes į valdžią atėjo konservatoriai, o Molėtų visa valdžia – konservatoriai? Įdomu, kas gimnazijas vertina – ministerija, kuri irgi toje pačioje koalicijoje? Mokinių žinios per metus negali pasikeisti, o lentelę padaryti per pusmetį – sutinku, įmanoma.“