Nepavykus referendumui dėl dvigubos pilietybės, D. Asanavičiūtė siūlo keisti įstatymą

Antrą kartą nepavykus įteisinti dvigubos pilietybės referendumu, jo iniciatorė parlamentarė Dalia Asanavičiūtė siūlo keisti Pilietybės įstatymą, leidžiant dvigubą pilietybę turėti visų NATO narių ir Aljanso partnerių Austrijos, Airijos bei Maltos pilietybes įgijusiems lietuviams.

Pasak D. Asanavičiūtės, po antro karto Konstitucijos keitimas dėl dvigubos pilietybės atsidūrė „teisinio neįmanomumo situacijoje“, tad Seimo narė siūlo susiaurinti sąrašą valstybių, kurių pilietybes įgiję lietuviai galėtų išlaikyti ir Lietuvos pilietybę.

„Todėl registravau ir siūlau Seimui Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pataisas. Įstatymo projektu siūloma, jog Lietuvos Respublikos pilietybę galėtų išlaikyti po 1990 metų kovo 11 dienos išvykę, gimimu įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, o Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybės narės ir (…) organizacijos partnerės Europos Sąjungos valstybės pilietybę įgiję ne gimimu“, – pirmadienį išplatintame pranešime cituojama Seimo konservatorė.

Anot jos, taip būtų susiaurintas referendume siūlytas valstybių sąrašas, kurių pilietybes įgiję lietuviai galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę, o jos suteikimą būtų galima laikyti „atskira, reta išimtimi pagal Konstitucinę doktriną“.

D. Asanavičiūtė įstatymo pataisa taip pat siūlo keisti galiojantį dviejų mėnesių terminą pranešti Lietuvos institucijoms apie įgytą kitos valstybės pilietybę. Ji siūlo, kad tai reikėtų padaryti keičiantis pasą ar tapatybės kortelę.

„Manoma, kad tokia nuostata dabar yra neveiksminga, o keičiantis asmens pilietybę patvirtinančius dokumentus asmuo galėtų informuoti atitinkamas institucijas apie įgytą kitos valstybės pilietybę“, – nurodoma parlamentarės pranešime.

Vadina atsarginiu variantu, kol pavyktų pakeisti Konstituciją

D. Asanavičiūtė pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams nurodė, kad įstatymo pakeitimas yra atsarginis variantas, kurio tikslas – sustabdyti apie tūkstančio Lietuvos piliečių per metus praradimą „iki solidaus galėjimo pakeisti Konstitucijos nuostatą“.

Ji neatmetė, kad naujas referendumas galėtų būti surengtas ir „galbūt vėliau nei po penkerių metų“.

„Kadangi išimtimi siūloma apriboti tik vienos organizacijos valstybėmis narėmis, tai nepažeistų pilietybės instituto prasmės ir prigimties, kad Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo numatytais atvejais“, – tvirtino D. Asanavičiūtė.

Jis BNS patikslino, kad siūloma pataisa dvigubą pilietybę įgyti galėtų NATO narių ir trijų Europos Sąjungos (ES) valstybių – Aljansui nepriklausančių jo partnerių Austrijos, Airijos bei Maltos pilietybes įgiję lietuviai.

2017 metais Seimui priėmus panašų įstatymo projektą su išimtimi, kai dvigubą pilietybę įgyti būtų leidžiama ES ir NATO valstybių piliečiams, Konstitucinis Teismas pasisakė, kad išimtis yra per plati.

„Dėl to yra siaurinama tik iki NATO organizacijos, per 30 valstybių, ne EBPO, kuri užima kartu paėmus apie 50 valstybių su visomis organizacijomis““, – pažymėjo D. Asanavičiūtė.

Ji teigė, kad įstatymo projektą dėl prieštaravimo Konstitucijai gavus Seimo Teisės departamento išvadą vertins Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Mažinti referendumo kartelę gali būti pavojinga

Pasak D. Asanavičiūtės, referendumo kartelės mažinimas gali sukurti pavojingą precedentą kitoms Konstitucijos nuostatoms keisti, o trečio referendumo prasmę parlamentarė mato užaugus naujai rinkėjų kartai.

„Mažinimas kartelės būtų pavojinga, nes gali precedentas įvykti ir su kitomis Konstitucijos pirmo skirsnio nuostatomis – sostinė, kalba, valdžios institucijos ir taip toliau. Šito norėčiau vengti, kai yra karas prie durų ir prorusiškos jėgos gana stipriai kyla, ir iš balsavimų tai akivaizdu“, – kalbėjo D. Asanavičiūtė.

„Jeigu klaustumėt, ar dar ryžčiausi daryti trečia referendumą, ko gero ne, nebent praeitų geras laiko tarpas, užaugtų nauja balsuotojų karta ir turėtų geopolitinė situacija pakisti, kad žmonės jaustųsi saugiai balsuodami dėl pilietybės išsaugojimo“, – pridūrė referendumo iniciatorė.

Ji taip pat išreiškė turėjusi lūkestį, kad prezidento kampanijos dalyviai daugiau šnekės apie referendumą ir tai padės žmones mobilizuoti, tvirtino, kad pritrūko agitacijos iš politikų, o informacinė kampanija, politikės nuomone, buvo pakankamai intensyvi.

„Kritikavę kandidatai apie referendumą pasisakė aiškiai tik dieną ar dvi iki referendumo, o vienos iš didžiausių ir populiariausių partijų pirmininkė taip nieko ir nepasakė“, – sakė D. Asanavičiūtė.

„Manau, buvo pakankamai ilgas informacinės kampanijos laikotarpis, pakankamai daug priemonių naudojama, ypač paskutinį mėnesį, įsijungė žymūs Lietuvos žmonės, (…) matome didelę sukeltą bangą“, – pridūrė ji.

D. Asanavičiūtės teigimu, Pilietybės įstatymo pataisų tikslas – padėti daliai mūsų Lietuvos piliečių išlaikyti teisinį ryšį su valstybe ir išsaugoti lietuvius, įgijusius Lietuvos saugumo garantą užtikrinančio aljanso narių valstybių pilietybes.

Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, referendume dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 arba beveik 59 proc. rinkėjų. Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 arba 74,13 proc. balsavusiųjų, tačiau to nepakako.

Kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai, todėl privalu buvo surinkti 1 mln. 192 tūkst. 617 rinkėjų balsų.

 D. Asanavičiūtė tvirtino, kad nepaisant nesėkmės, rezultatai rodo, jog Lietuvos visuomenė „iš esmės pritaria pilietybės išsaugojimo idėjai“.

2019 metais surinkti reikėjo 1,24 mln. balsų, pavyko – 956 tūkst. 564 arba 72,35 proc. balsavusiųjų.