Prekybininkai griebiasi už galvų – lietuvių Lenkijoje išleidžiamos sumos tik didėja, o valdžia nesiima mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM), kas esą sulaikytų pirkėjus Lietuvoje. Tuo tarpu ekonomisto požiūris priešingas: apsipirkimai kaimyninėse šalyse – daugelyje valstybių įprastas dalykas.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas pabrėžė, kad ryški lietuvių išlaidų Lenkijoje didėjimo tendencija – užpernai kaimyninėje šalyje išleista 330 mln. eurų.
„Jeigu išliks tokia progresija, tai labai liūdna, baisu ir verslui, ir valstybė turėtų pradėti rimčiau analizuoti priežastis, kodėl taip vyksta ir ką galima padaryti, kad žmonėms mažėtų motyvacija apsipirkti kitoje šalyje“, – naujienų agentūrai ELTA komentavo L. Vilimas.
Pasak jo, Lietuvos ekonomikai 400 mln. eurų – didelis skaičius.
„Atstovaujame didžiajai daliai visos kasdienio vartojimo prekių rinkos, bendra apyvarta sudėjus asociacijos vienijamų įmonių yra apie 3 mlrd. eurų, tai 400 mln. eurų šiame kontekste – be galo dideli pinigai. Kalbama ir apie darbo vietas, inovacijas, investicijas į plėtrą ir kitą pridėtinę vertę, kuri šių pinigų toliau nebekuriama Lietuvoje“, – sakė L. Vilimas.
Asociacijos vadovo teigimu, lietuvius į Lenkiją apsipirkti veda kainų skirtumas, kuris, pasak jo, susiklosto dėl zloto kurso, rinkos dydžio ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų kasdienio vartojimo maisto produktams.
„Valstybė turi sumažinti PVM, verslas – siekti efektyvumo ir tas kainas irgi iš savo pusės mažinti. Taip mažėtų pirkėjų finansinė motyvacija važiuoti į Lenkiją“, – tikino jis.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio vertinimu, 400 mln. eurų nėra didelė suma ir jos pokytis per pastaruosius metus nėra ženklus. Ši suma sudaro maždaug 3 proc. visos Lietuvos mažmeninės prekybos.
„Skaičiuojant, kiek, pavyzdžiui, šveicarai važinėja apsipirkinėti į Prancūziją, tai sudaro net iki 10 proc., nepaisant net to, kad Šveicarijoje yra mažesni mokesčiai. Tikrai yra kiti veiksniai, kurie lemia mažesnes kainas Lenkijoje. Jie susiję su masto ekonomija, kitais veiksniais“, – Eltai sakė N. Mačiulis.
Ekonomisto nuomone, labiausiai motyvuoti pirkėjai iš Lietuvos yra Lenkijos pasienyje gyvenantys žmonės, kuriems labai svarbus ir kainos skirtumas.
„Tačiau tai tikrai nėra toks masinis reiškinys, dėl kurio reikėtų iš esmės peržiūrėti mokesčių sistemą. Be to, Lietuva neturi finansinių išteklių mažinti mokesčius visiems maisto produktams, tuomet reikėtų labai didinti kitus mokesčius ar įvesti naujus ir vargu, ar gyventojams tai būtų patraukli alternatyva.
Galbūt geriau padidinti gyventojų perkamąją galią didinant neapmokestinamą pajamų dydį. Tada bent tikrai būtų užtikrintos didesnės pajamos gyventojams, o gavęs ekonominę lengvatą verslas nebūtinai sumažins kainas“, – siūlė N. Mačiulis.
ELTA primena, kad Lenkijos statistikos tarnyba paskelbė, jog Lietuvos gyventojai per paskutinį 2017 metų ketvirtį Lenkijoje išleido daugiau nei 100 mln. eurų. Anksčiau skaičiai buvo panašūs, taigi pernai lietuviai Lenkijoje išleido daugiau nei 400 mln. eurų.
Daugiausiai per trečiąjį praėjusių metų ketvirtį Lenkijoje pinigų išleido vokiečiai (40,5 proc. nuo bendros sumos), ukrainiečiai (26,3 proc.), čekai (11,5 proc.), slovakai (7,6 proc.), baltarusiai (7,7 proc.), lietuviai (4,5 proc.) ir rusai (1,7 proc.).
Užsieniečiai Lenkijoje daugiausiai pirko ne maisto produktus (apie 85 proc. visų išlaidų), maistui ir nealkoholiniams gėrimams išleido apie 12 proc., paslaugoms skyrė apie 3 proc. išlaidų.
2016 metais lietuviai Lenkijoje išleido 330 milijonų eurų – beveik 4 proc. daugiau nei 2015 metais.
584773 835651I adore reading and I conceive this site got some genuinely utilitarian stuff on it! . 979578