Nobelio taikos premijos trokšta Donaldas Trumpas, bet veikiausiai ją gaus taikdariai

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) skelbia, kad nori gauti Nobelio taikos premiją, artėjant laureatų paskelbimui kitą savaitę, tačiau ekspertai prognozuoja, kad jis turi mažai šansų prieš tuos, kurie triūsia prie „pamirštų“ problemų užkulisiuose.

Prestižinės taikos premijos laimėtojas ar laimėtojai paaiškės spalio 10 dieną, tačiau prieš tai dar paaiškės medicinos, fizikos, chemijos ir literatūros ir Nobelio premijų laureatai, o sezoną uždarys ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Šią savaitę D. Trumpas pareiškė, kad jei jis nelaimėtų Nobelio taikos premijos, tai būtų įžeidimas Jungtinėms Valstijoms, tačiau ekspertai Osle, kur sprendžiama dėl premijos, teigia, kad dėl savo „Pirmiausia – Amerika“ politikos ir skaldančio stiliaus jis neturi praktiškai jokių šansų.

„Tai visiškai neįsivaizduojama“, – naujienų agentūrai AFP sakė istorikas Oeivindas Stenersenas (Eivindas Stenersenas), tyrinėjęs šią temą ir prisidėjęs prie knygos apie premiją išleidimo.

D. Trumpas „daugeliu atžvilgių yra priešingoje pusėje nuo idealų, kuriems atstovauja Nobelio premija“, sakė jis.

„Nobelio taikos premija skirta daugiašalio bendradarbiavimo gynimui, pavyzdžiui, JT, (…) ir Trumpas laužo šį principą, jis vienašališkai eina savo keliu“, – pridūrė tyrėjas.

JAV lyderis teigia, kad per keletą mėnesių išsprendė šešis ar septynis konfliktus, bet ekspertų teigimu, šis skaičius yra labai perdėtas.

„Nobelio komitetas turėtų įvertinti, ar buvo aiškių sėkmingų taikos kūrimo pastangų pavyzdžių“, – AFP sakė Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) vadovas Karimas Haggagas (Karimas Hagagas).

Dešimtys tūkstančių žmonių gali siūlyti kandidatūras Nobelio taikos premijai.

Yra žinoma, kad šiais metais buvo nominuoti 338 asmenys ir organizacijos, tačiau jų vardai 50 metų laikomi paslaptyje.

„Užmiršti konfliktai“

K. Haggagas teigė, kad premija turėtų būti skirta veikėjams, tyliai dirbantiems užkulisiuose.

Nobelio komitetas turėtų atkreipti dėmesį į „vietos tarpininkų ir vietos taikos kūrėjų darbą vietoje“, sakė jis.

„Tai veikėjai, kurie yra pamiršti daugelyje pasaulio užmirštų konfliktų“, – sakė jis, paminėdamas Sudaną, Sahelio regioną ir Afrikos Kyšulio šalis – Somalį, Etiopiją ir Eritrėją.

Jis pažymėjo, kad Sudano nelaimių skyriai – savanorių, rizikuojančių savo gyvybėmis, kad pamaitintų ir padėtų žmonėms, kenčiantiems nuo karo ir bado, tinklai – yra viena iš tokių grupių.

Po pražūtingų metų žurnalistams, ypač Gazos Ruože, taip pat galėtų būti pagerbti tokie žiniasklaidos stebėtojai kaip Žurnalistų gynimo komitetas (Committee to Protect Journalists) ar organizacija „Reporters Without Borders“ (RSF).

„Dar niekada per vienerius metus nebuvo nužudyta tiek daug žurnalistų“, – sakė Oslo taikos tyrimų instituto vadovė Nina Grager.

Tuo tarpu tarp lažybininkų numylėtinių yra Julija Navalnaja, Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno našlė.

Pernai Nobelio taikos premiją pelnė Japonijos pilietinė organizacija „Nihon Hidankyo“, atstovaujanti vis mažėjančioms atominės bombos sprogimus išgyvenusiųjų, japoniškai vadinamų hibakusha, gretoms.

Literatūros premija šveicarui?

Kita daug aistrų kelianti Nobelio premija yra literatūros, ir jos laureatas bus paskelbtas spalio 9 dieną.

Šveicaras Christianas Krachtas (Kristijanas Krachtas), laikomas vienu geriausių šiuolaikinių autorių vokiškai kalbančiame pasaulyje, yra laikomas favoritu literatūros sluoksniuose.

Šių metų Geteborgo knygų mugėje, kuri kasmet vyksta likus kelioms savaitėms iki Nobelio premijos laureatų paskelbimo, „daug Švedijos akademijos (kuri skiria literatūros premiją) narių dalyvavo ir sėdėjo pirmoje eilėje jo renginio metu“, naujienų agentūrai AFP sakė kultūros kritikas Bjornas Wimanas (Bjornas Vimanas) iš švedų dienraščio „Dagens Nyheter“.

„Ir tai paprastai yra tikras ženklas“, – sakė jis.

B. Wimanas mano, kad po to, kai Akademija praėjusiais metais literatūros premiją skyrė Pietų Korėjos rašytojai Han Kang, šiemet „Nobelio premija atiteks baltaodžiui vyrui iš anglosaksų, vokiečių arba prancūzų kalbomis kalbančio pasaulio“.

Nobelio premijų sezonas prasideda pirmadienį, kai skelbiama, kas gaus medicinos premiją, antradienį paaiškės fizikos, o trečiadienį – chemijos premijos laureatai.

Ekonomikos premijos laureato paskelbimas užbaigs Nobelio premijų sezoną spalio 13 dieną.

Įgimto imuniteto mechanizmai, leukemijos kamieninių ląstelių identifikavimas ir apetitą reguliuojančio hormono atradimas yra tarp medicinos tyrimų sričių, kurios galėtų būti pagerbtos Nobelio premija.

Šių metų mokslo disciplinų laureatai galėtų pasinaudoti savo pergale, kad atkreiptų dėmesį į milijardų dolerių vertės D. Trumpo sprendimus mažinti finansavimą moksliniams tyrimams.

Nobelio premiją sudaro diplomas, aukso medalis ir maždaug 1,2 mln. dolerių (1 mln. eurų) vertės čekis.