Anykštėnas, buvęs vienas rajono valdytojų Juozas Ratautas stebėjosi, kodėl beržas vienas paliktas skursti asfalte.
Savivaldybės administracijos direktorės Jurgitos Banienės nenoras tęsti darbo mero komandoje sukėlė sumaištį visuomenėje. Lyg ir per dvejus su puse kadencijos metų nebuvo girdėti kaltinimų netvarka administracijoje. Bent jau iš šalies atrodė, jog meras su direktore ranka rankon dirba. Ir še tau! Gavęs prašymą atleisti iš darbo, vado nervai neišlaikė, jis tėškė viešą pareiškimą, apkaltindamas kolegę blogu pareigų atlikimu, padaryta žala biudžetui.
Nežinau kurią pusę palaikyti: administracijos direktorę, kuri į pareigas atėjo mero pakviesta, tačiau neturėjusi pakankamai vadybinės patirties valdyti rajoną ar merą, kuris rinkosi komandą iš to, kas sutiko ar buvo prispaustas sutikti.
To pasekoje matome išbalansuotą darbą savivaldybėje, prastai veikiančią valdymo sistemą, prastą biudžetinių ir žmogiškųjų resursų administravimą. Rajono taryba, kurioje pozicijos ir opozicijos santykis apytiksliai vienodas ir kurios nariai gauna neblogą atlygį, mažai domisi priimamų sprendimų teisingumu, jų atitikimu gyventojų interesams. Todėl savivaldybės vadovams neretai atrištos rankos leisti mokesčių mokėtojų pinigus ten, kur sumano. O mes gyvename tarsi iškreiptų veidrodžių karalystėje – tai, kas logiška ir suprantama, ne visuomet atsispindi gyvenime. Susidaro įspūdis, kad savivaldybė ne sprendžia problemas, o jas kuria.
Vadovu tapti ne taip paprasta, dar sudėtingiau būti kolektyvo lyderiu. Tam reikia patirties ir asmeninių savybių. Mero pareiga suburti profesionalų komandą, kuri sėkmingai spręstų savivaldai keliamus tikslus. Jau vien pažvelgus į savivaldybės organizacinę valdymo struktūrą, galima pastebėti neefektyvaus valdymo prielaidas. Meras pasirenka būrį patarėjų, kuriems priskiriamos veiklos sritys ne pagal jų išgales ir ne pagal profesinio pasiruošimo lygį. Jie yra šaunūs partijos aktyvistai, geri žmonės, tačiau neturi kompetencijos, reikalingos pareigoms atlikti. Jų įsiterpimas į specialistų, kurie laiko save profesionalais, darbą erzina juos ir mažina motyvaciją. Projektams rašyti, ekspertizėms atlikti lyg ir maža išmanymo, o mero pavedimams vykdyti pakaktų ir vieno valdininko. Žinia, išnaudoti Valstybės tarnautoją ne pareigoms draudžia įstatymas.
Kažkas panašaus su mero pavaduotojais. Jų lyderystės mažoka. Toks valdymo modelis pykdo ir demotyvuoja tuos, kurie nuoširdžiai dirba, siekia karjeros. O ir pati savivaldybė atrodo tamsi, kaip padas. Kodėl aš tai miniu? Todėl, kad tiek vicemerai, tiek patarėjai turi didžiausią įtaką mero nuomonei suformuoti bei priimant sprendimus. Kai to nėra, valdymo monopolija atneša naudos daug kam, tik ne viešam interesui.
Kita vertus, ganėtinai aišku, kad savivaldybės administracijoje trūksta profesionalumo. Kodėl ji turi pirkti paslaugas iš šalies, jei sutinkama su savivaldos funkcijomis, tas darbas priskirtinas jai? Matyt, per žema ten dirbančiųjų kvalifikacija, jei nesugebama parengti veiklos plano, surašyti tvarkos aprašo ar atlikti audito savo įmonėje. Mokami dideli pinigai paslaugos įmonėms, kai tuos darbus privalo atlikti asmenys, kuriems mokamas atlyginimas.
Meras, vardindamas blogus administracijos direktorės darbus, nuo jų tarsi nusišalina. Kalta Jurgita Banienė, nes per brangiai pirko medelius, nespėjo sutvarkyti vaikų žaidimų aikštelės, nepagrįstai paskyrė tarnautojams priemokas. Abejoju, ar jis nežinojo. Esu tikras, kad patarėjai pasakė, kad Banienė perka kvepalus už dešimt gabalų, kad už dvidešimt penkių turistų priviliojimą leidžia mokėti dešimt tūkstančių, kad pavėsinė įkainota triskart brangiau, kad dvigubą algą gauna valdininkai, kurie sėdi ne ilgiau 8 valandų ir t. t. ir pan.
Nežinau, kokia valdžios įstaigoje veikia reikalų derinimo ir tarpusavio komunikavimo tvarka, visgi, jei nėra pasitarimų vedimo praktikos, savivaldybė naudojasi elektronine dokumentų valdymo sistema, kuri, berods, e-kontora ar e-pekla vadinasi. Kodėl merui neįsivesti vizavimo funkcijos? Turint tokį įrankį, rajono vadovas, kad ir susipykęs su direktore (-iumi), turės galimybę matyti sprendimus ir daryti jiems įtaką.
O kad nekiltų pagundų skirti papildomo atlygio, į kiekvieno tarnautojo pareigybės aprašymą galima įrašyti po sakinį: „skyriaus vedėjui pavedus, pavaduoja (nesant darbe) specialistą“. Kaip ir mero ar skyriaus vedėjo neskiriama pavaduotojui priemoka už pavadavimą, specialistui taipogi bus įteisinta pareiga pavaduoti kolegą jam susirgus ar dėl kitų priežasčių nesant darbe. Įstatymas gal ir leidžia mokėti, tačiau ne už atsėdėjimą – tuokart sutinku su meru.
Turėdamas trisdešimt penkių metų vadovavimo, iš jų dvidešimt penkerių Valstybės tarnyboje darbo patirtį, galiu drąsiai teigti, kad pasiekiamas geriausias rezultatas, kolektyvas labiausiai įsitraukia į įstaigos veiklą ir darbuotojai puikiausiai jaučiasi tada, kai vadovas geba įsiklausyti ir kuria pasitikėjimu grįstą santykį su pavaldiniais, supranta, kad sėkmę lemia ne vienas žmogus, o stipri komanda, kai vadovas pasitiki žmonėmis ir pats pelno jų pasitikėjimą.
