Gruodžio mėnesį 20 Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos gimnazistų ir 4 mokytojos grįžo iš Norvegijos, kurioje viešėjo 2 savaites pagal Socrates Comenius 1.2 kalbinį projektą : ,,Kultūra, ekonomika, pilietiškumas“(projekto koordinatorė – mokytoja Jurgita Banienė). Vizito tikslas – pristatyti Lietuvos ekonomikos vystymąsi po Nepriklausomybės atgavimo; susipažinti su Norvegijos kultūriniu paveldu; mokytis norvegų kalbos.
Gruodžio mėnesį 20 Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos gimnazistų ir 4 mokytojos grįžo iš Norvegijos, kurioje viešėjo 2 savaites pagal Socrates Comenius 1.2 kalbinį projektą : ,,Kultūra, ekonomika, pilietiškumas“(projekto koordinatorė – mokytoja Jurgita Banienė). Vizito tikslas – pristatyti Lietuvos ekonomikos vystymąsi po Nepriklausomybės atgavimo; susipažinti su Norvegijos kultūriniu paveldu; mokytis norvegų kalbos.
Norvegijos Askoy gimnazijoje mes pristatėmė savo mokyklą, parodėme filmus apie Lietuvos istoriją ir apie Anykščius. Norvegų mokiniams buvo pateiktos anketos apie Lietuvos ekonomiką, Anykščių krašto turizmą. Džiugu, kad dauguma domisi ir teisingai atsakė į pateiktus klausimus.
Teko mokytis norvegų kalbos, o norvegai tuo metu lankė lietuvių kalbos pamokas, kurias vedė mūsų gimnazijos mokytojos. Manau, kad jų kalba nėra labai sudėtinga: ir gramatika, ir žodžiai yra panašūs į anglų kalbą, tačiau jiems mūsų kalba pasirodė iš tiesų sunki. Smagu buvo girdėti lietuviškus,,:sveiki“, ,,labas“, ,,iki pasimatymo“, ,,ačiū“ ir kitus žodžius, tariamus norvegų gimnazistų. Norvegijoje yra 19 kalbos dialektų,( čia, kaip ir pas mus, yra 4 tarmės), nes norvegai ilgą laiką gyveno perskirti kalnų ir salų, tad jie ne visada supranta žmogų, kalbantį kitu dialektu.
Buvo įdomu palyginti Lietuvos ir Norvegijos švietimo sistemas. Jų švietimo sistema labai skiriasi nuo mūsų. Mokiniai nėra orientuoti visi įstoti į universitetus. Šalyje yra 4 universitetai didžiuosiuose miestuose. Iš Askoy gimnazijos į universitetus vidutiniškai stoja tik 1% moksleivių. Bergeno mieste (netoli Askoy salos, kur mes gyvenome) yra apie 25000 studentų.
Norvegija yra ekonomiškai labai stipri šalis, nes išvystyta naftos gavyba ir perdirbimas, žuvies pramonė. Paskaičiuota, kad dujų jiems užteks maždaug dar 100 metų. Askoy sala, esanti netoli antro pagal dydį miesto Bergeno, garsėja fjordais ir … braškėmis. Visoje Norvegijoje gyvena apie 4,5mln. gyventojų. Pagal plotą čia labai mažas gyventojų skaičius, nes didelę teritorijos dalį užima kalnai. Bergeną supa 7 kalnai. Aukščiausias jų – yra 623m aukščio. Norvegams juokingai atrodo, kad mūsų aukščiausia kalva yra 293m aukščio.
Norvegai mokykloje mokosi, kaip rasti informaciją ir ja pasinaudoti. Palyginus su mumis, jie turi daug mažesnį mokymosi krūvį, tačiau puikiai kalba angliškai, nepriklausomai nuo amžiaus. Beveik kiekviename kabinete yra televizorius, DVD, projektorius. Lentoje kreida rašo labai mažai, nes dauguma moksleivių turi asmeninius nešiojamus kompiuterius. Į mokyklą jie eina sportiškai apsirengę, iš namų priešpiečiams įsideda sumuštinių ir ilgosios pertraukos metu valgo klasėse. Norvegai daug paprasčiau žiūri į gyvenimą, nesijaudina dėl ateities, gyvena čia ir dabar, nes žino, kad ir kas bus, vis tiek jais pasirūpins valstybė.Kiek pasidomėjom, dirbančių norvegų minimalus atlyginimas yra 3300 kronų per dvi savaites (1 krona = 41ct.) Už kiekvieną auginamą vaiką iki 18 metų tėvai gauna 1000 kronų. Norvegija praturtėjo tik 1972m.,kai atrado naftą. Šalis turi lašišų monopolį, t.y atsakingi už šios rūšies žuvų išsaugojimą.
Norvegai yra krikščionys liuteronai evangelikai. Bažnyčios neišpuoštos, ten žmonės ateina susikaupti ir pasimelsti. Jos atviros tik vieną dieną per savaitę. Šv.Kūčių jie nešvenčia, tik Kalėdas. Kalėdines dovanėlės atneša vaikams ne įprastinis Kalėdų senelis, bet elfas, jų vadinamas Julenisse. Šiuo metu jau visi ruošiasi Kalėdoms: namuose ant palangių dega žvakės, miestuose papuoštos eglutės. Įdomu buvo stebėti šventinės eglės įžiebimo ceremoniją. Viename prekybos centre matėme visą Bergeno ,,miestą“, padarytą iš meduolių ir saldainių. Tai išties įspūdinga.
Gyvenome norvegų šeimose. Mus priėmė labai šiltai ir draugiškai. Nacionalinis jų maistas – rudas ožkos sūris. Valgėmė kartu su jais pusryčius, pietus ir vakarienę. Kiekvieną vakarą aplankydavome vis kitą objektą: pabuvojome vandens parke, delfinariume, žaidėmė kėgliais, biliardą, futbolą, krepšinį. Dalyvavome vakarėliuose, kurių metu žiūrėdavome filmus, dainuodavom karaoke (tai labai populiaru tarp paauglių), bendraudavome, diskutuodavome įvairiomis temomis.
Žavėjomės Bergeno senamiestyje esančiu Bryggen. Tai vokiečų namukų kvartalas, įtrauktas į UNESCO kultūrinį paveldą. Šie namukai pastatyti be pamatų, tiesiog ant dėžių. Daug kartų jie buvo sudegę,bet vėl atstatyti.Tame pačiame senamiestyje yra žuvų turgus, kuriame galima paragauti net banginio mėsos. Sezono metu šis turgus būna ypač didelis.
Mes turėjome galimybę žvejoti ant molo su mokytoju Osmund. Jis mums parodė žvejų trobelę, kurioje prieš 100 metų gyveno jo protėviai. Visi daiktai ir fotografijos – autentiški. Pasijutome lyg muziejuje.
Kelionės metu vykome į dvi ekskursijas.Aplankėme turistinį miestelį Voss, į kurį važiavome autobusu. Matėme įspūdingus krioklius, krentančius net iš 300m aukščio. Likome sužavėti nuostabia gamta: kalnais, fjordais, salomis. Nakvojome viešbutyje,o sekančią dieną grįžome traukiniu į Bergeną. Kita ekskursija buvo kartu su norvegų mokiniais. Šį kartą kalnų keliais vykome į Mjofell miestelį .Mūsų nuostabai , ten radome sniego, pustė. Naktį praleidę kalnuose esančiame viešbutyje, grįžome į miestą .
Tos dvi savaitės prabėgo nepastebimai. Manau, kad vizitas buvo ir naudingas, ir turiningas, o atminty ilgai išliks matyti vaizdai ir patirti įspūdžiai. Dabar laukiame norvegų mokinių vizito į Anykščius. Tai turėtų įvykti balandžio mėnesį.
Ramunė Paužuolytė,
projekto dalyvė.
