Rusai turi dvejus ,,makaronus“
Kaliningrado srities krantus skalauja Baltijos jūra, Kuršių marios ir Aistmarės. Nors Aistmarės realiai nieko neskalauja – jos yra tik lietuvių širdyse. Lenkiškoji Aistmarių dalis vadinama Vyslos įlanka, rusiškoji – Kaliningrado įlanka. Aistmarių nerija Kaliningrado srityje vadinama Baltijos nerija, o Lenkijoje – ji jau Vyslos nerija.
Aistmarių nerija prasideda Lenkijoje, o baigiasi prie Rusijos miesto Baltijsko. Tarp Aistmarių nerijos ir Baltijsko – 400 metrų pločio Baltijos sąsiauris – laivų, iš Baltijos jūros plaukiančių į Kaliningradą, vartai. Beje, per pastaruosius penkis šimtus metų Baltijos jūros vartai kelis kartus keitė vietą: jūra išgrauždavo naują protaką Aistmarių nerijoje, o ankstesnes užpildavo smėliu.
Baltijskas – Rusijos armijos karinė bazė, ilgus metus buvęs uždarasis miestas. Dabar į jį patenkama laisvai: visai smagu pasėdėti Baltijos sąsiaurio krantinėje ar pašmirinėti aplink dokuose besiilsinčius laivus. Maršrutiniai keltai ir privatininkų kateriai plukdo turistus per sąsiaurį į Aistmarių neriją. Ją mėgsta laukiniai turistai, nes rusiškoji nerijos dalis mažai civilizuota. Beje, per Aistmarių neriją į Lenkiją nenukeliausi. Teoriškai – galima, bet praktiškai – nušaus. Važiuojant iš Lenkijos pusės, kelias pasibaigia, priartėjus prie pasienio ruožo, o iš Rusijos pusės – kelio nėra ir muitinės posto nėra. Tik pikti paseniečiai su šunimis.
Šį kartą į rusiškąją Kuršių nerijos dalį nevažiavome. Kai paskutinį kartą ten buvome prieš du dešimtmečius, rusiškoji Kuršių nerija neprilygo lietuviškajai: joje tik kelios į kaimus, o ne į kurortus panašios gyvenvietės.
Kuršių nerijos pradžioje – Zelenogradskas, vienas iš dviejų oficialių Kaliningrado srities kurortų. Antrasis – Svetlogorskas. Abu juos su Kaliningradu jungia elektrinių traukinių linijos.. Tikėtina, kad, Kaliningradui atsivėrus, bandant privilioti turistus, lietuviai ar lenkai esminių pinigų srities kurortams nesuneša. Pajūryje stebėjau automobilių numerius – gal 90-95 proc. automobilių yra Kaliningrado registracijos. Panašią dalį sudarė Maskvos ir Sankt Peterburgo registracijos ir vokiški numeriai. Ir tik tada rikiuojamės mes, broliai latviai ir pusbroliai lenkai. Tarp kitko – latviškų numerių mačiau gal net daugiau nei lietuviškų.
Ilsėtis yra kur
Maskva ir Sankt Peterburgas į Kaliningrado pajūrį nesiveržia, net ir tarybiniais metais nesiveržė. Pagrindiniai tarybiniai Baltijos jūros kurortai rusams iš šalies didmiesčių buvo Jūrmala ir Palanga, o ne Zelenogradskas ir Svetlogorskas. Prielaidų, kad dabar situacija galėtų keistis, lyg ir nėra – iš didžiosios Rusijos į Kaliningrado sritį gali patekti tik per Lietuvą arba Lenkiją. O tai jau vizos, pasienio postai. Žodžiu, tos pačios problemos, kaip ir važiuojant į Jūrmalą. Iš Maskvos nuskristi į Kaliningradą – labai pigu, vos 45 eurai. Tačiau vos 50 eurų rugsėjo pradžioje kainavo ir skrydžiai Maskva – Simferopolis bei Maskva – Sočis.
Beveik dvidešimt metų nesu buvęs Kaliningrado srityje. Paskutinė kelionė nebuvo labai džiaugsminga. Žmoną per atostogas išsivežiau pailsėti į Svetlogorską. Po 2000-ųjų ten viskas buvo blogai, kas tik blogai galėjo būti : pastatai nusilupę, kur žengsi – šiukšlynai. Geresni viešbučiai kainavo kosmosą, o pigiuose – vaizdai ir kvapai, švelniai tariant, nedžiugino. Ypatingų detalių neatsimenu, bet gerai įstrigo, jog po tų atostogų ilgai buvau nepopuliarus.
Dabar Svetlogorskas iš esmės pasikeitęs – fainas kurortas. Vilų kvartalai renovuoti, pristatyta maitinimo ir apgyvendinimo įstaigų. Ir švaru pakankamai. Bent man taip atrodo. Įdomus pajūris ties Svetlogorsku – žiauriai statūs, 40 metrų aukščio jūros krantai. Į krantą veda promenados, tingesni gali naudotis funikulieriumi. Bėda tik, kad pliažo ruožas kasmet tampa vis siauresnis – jūra ,,valgo“ smėlį ir vietomis pliažo likę vos keli metrai.
Svetlogorske yra kavinė ,,Polandija“, joje duodama tokių tradicinių lenkiškų patieklų, kaip cepelinai ir šaltibarščiai. Idėja primena lenkiškas ar lietuviškas Anglijos parduotuves, ten viskas lietuviška: ir tai, kas yra lenkiška, o lenkiška ir tai, kas lietuviška.
Tik vargu ar Kaliningrado kurortai savo cepelinais taip sužavės lietuvius ir lenkus, kad šie ims kasmet važiuoti atostogų į rusišką Baltijos pajūrį. ,,Na, buvau, lyg ir viskas gerai, bet ko ten dar kartą važiuoti – nežinau“, – dėstė praktiškai visi mano pažįstami, šią vasarą apsilankę Kaliningrado srityje.
Ir Svetlogorskas (Riaušiai), ir Zelenogradskas (Krantas) yra per 30-40 km. nuo Kaliningrado. Kaip minėjau, iš srities centro į abu kurortus važiuoja elektriniai traukiniai, jais keliauti greita ir patogu.
Abu šie miestai pradėti kurortizuoti XIX amžiaus pabaigoje. Riaušiai vokiškuoju laikotarpiu buvęs prabangesnis, ponų kurortas. Prieš pat karą Riaušiuose gyveno tik 2500 žmonių, o Krantas buvęs perpus didesnis. Dabar abiejuose kurortuose yra po kiek daugiau nei 10 tūkst. gyventojų.
1972-aisiais Svetlogorske įvyko baisi tragedija – į vaikų darželio pastatą rėžėsi karinis lėktuvas An -24. Žuvo 34 žmonės – 23 vaikai, dvi darželio auklėtojos, virėja ir 8 įgulos nariai. Dėl aukštimačio gedimo lėktuvas nusileido per žemai, kliudė pušį ir rėžėsi į vaikų darželio pastatą. Vaikai tuo metu kaip tik buvo grįžę iš lauko ir sėdę pietauti. 1994 metais darželio vietoje pastyta Dievo Motinos cerkvė.
