• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Pirmadienis, 27 kovo, 2023
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Teisus buvo Antanas Sniečkus! (V dalis)

Vidmantas ŠMIGELSKAS
2019-10-22
Kelionės
0
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Fašistuojantis vienuolis

Vieną pavakarę išvažiavome į Balgos pilį. Pilies griuvėsiai – ant Aistmarių kranto, netoli pasienio su Lenkija miesto Mamonovo. Balga – vienas iš labiausiai reklamuojamų Kaliningrado srities lankytinų objektų : praktiškai visuose reklaminiuose lankstinukuose siūloma ją aplankyti. 1239 metais kryžiuočiai užėmė ir sugriovė prūsų pilį, o jau jos vietoje pastatė naują ,,trobesį“. Kionigsbergas rašytiniuose šaltiniuose minimas tik nuo 1255 -ųjų. Tad Balgos ,,piarinimas“, matyt, sietinas su ilga pilies istorija.

Leidžiantis saulei, kelis kilometrus važiavome prūsus menančiu mišku (aišku, tai yra neteisybė, bet man taip norėtųsi). Gūdu. Kelio išlinkimai tokie gilūs, kad ir važiuojant pirmąja pavara karts nuo karto automobilis pilvu meiliai glaudėsi prie kelio nugaros.
Prie Balgos pilies griuvėsių pasitiko vagonėlyje įsikūręs apsauginis. Prie pilies, sakė, eiti nevalia – plytos krenta. Pasak vyriškio, ši vieta mistinė, tad ir plytos elgiasi mistiškai – audras atlaiko, o ramią dieną stengiasi nukristi turistams ant galvų. Apsauginio funkcija – ne pilies griuvėsius saugoti nuo turistų, o turistus nuo griuvėsių. Mus jis įleido į teritoriją : matyt, nusprendė, kad lietuvių galvos tvirtos. Tik skubino, kad greičiau fotografuotume, mat jis jau buvo susiruošęs važiuoti į kaimą vandens.
Šalia pilies griuvėsių – 1320-1330 metų statytos kirchės liekanos. Kirchės mūsų apsauginis nesaugo, tad leido savarankiškai po ją šmirinėti.
Vyriškis, atkreipęs dėmesį į šalia liepto gulintį medžio kamblį, porino, kad medis nei iš šio, nei iš to lūžo, o supjaustyti krituolio niekam nepavyko. 1945 – aisiais Balgos apylinkėse buvę didžiuliai mūšiai – senasis medis tiek prisirinkęs skeveldrų ir kulkų, kad kiekvienai kaladei reikėjo daugiau nei vienos grandinės.
Nusileidau stačiu skardžiu iki marių. Efektinga. Saulė merkiasi į vandenį, o visas krantas, kiek akys užmato – tavo. Nė gyvos dvasios. Tiesa, kūną užnešti į kalną keblu – tenka kepurnėtis keturpėsčia, rankomis kabinatis už medžių šakų ir šaknų. Prarūkyti plaučiai irgi protestuodami aiškiai rodė nepasitenkinimą.
Apsauginis prisiminė, kad į Balgos pilį važiuodavę vokiečiai – Antrojo pasaulinio karo veteranai. Regis, sakė – ,,važiuoja“, bet manau, jog turėtų būti būtasis laikas. Nostalgijos genamų, gyvų, 1945-ųjų mūšio dalyvių, o juo labiau – dar ir galinčių paeiti – nedaug beturėtų būti išlikę. Nuo karo pabaigos praėjo 74-eri metai… ,,Šlubi esesininkai išlipdavo geležinkelio stotyje ir, pasiremdami lazdelėmis, kelis kilometrus klibinkščiuodavo iki pilies per mišką“, – pasakojo apsauginis. Klausydamas jo pasakojamos istorijos, akyse akyse regėte regėjau senų uniformuotų esesininkų minią, girdėjau, kaip žvanga jų medaliai ir girgžda sąnariai…
Išvažiuodami iš Balgos, sutikome iš kaimo grįžtantį apsauginį. Vyriškis sakė, kad prisivysime vienuolį, ir paprašė: ,,Pamėtėkit jį iki trasos“. Jei yra vienuolis, vadinasi, yra ir vienuolynas. Tačiau miške radome tik į barakus panašius pastatus.
Vėliau, kai jau į mašiną įsisodinome vienuolį, jis pasakojo, jog prie Balgos pilies kuriamas vienuolynas – komercinis objektas. Tikimasi pilį prikelti naujam gyvenimui, pritraukti turistų, o vienuoliai, atsiradus solidesniems žmonių srautams, imsis prekybos kryžiais ir ikonomis.
Vienuolį nuvežėme iki paties Kaliningrado. Su Gražina jiedu filosofavo, aiškinosi religijų esmę, – žodžiu, aptarė sudėtingus dalykus. Apsimečiau, kad sunkiai kalbu rusiškai… Vienuolis atkreipė dėmesį, jog aplinkui privisę tuntai kvailių ir kaip to pavyzdį pateikė 1320-1330 metų statybos kirchę. Užrašo autoriai teisindamiesi turbūt ,,išsivartytų“. Tačiau Rusijos teritorijoje užrašas ,,kirche“ suponuoja mintį, jog tai būsianti protestantų bažnyčia, bet Martynas Liuteris savo tezes juk paskelbė tik XVI amžiuje…
Dar vienuolis sakė, kad į naktį su sunkiais nešuliais išėjęs, nes žinojęs, jog juo Dievas rūpinasi. Mano moterys, regis, sutiko, jog sustoję pavėžėti vienuolį įrodėme, kad Dievas yra. Šiek tiek ginčijausi, tiesa, neilgai – kas gi naktį nesustotų pagelbėti vienuolio drabužiais vilkinčiam žmogui, o dieną jis greičiausiai net nesukeltų susidomėjimo.
Vienuolis ir jo krepšiai mūsų ,,subariką“ kone visiškai prispaudė prie žemės. Kol pravažiavome problematiškiausius kelio ruožus, ekipažas kelis kartus lipo iš mašinos ir žingsniavo pėsčiomis.
Įdomus buvo pakeleivio požiūris į fašistus ir komunistus. Visi sutinka, kad ir Stalinas, ir Hitleris buvo žmogėdros, tačiau lietuviai, jau nekalbant apie rusus, dažniausiai mano, kad komunizmas yra ,,biški“ geriau nei fašizmas. Pakeleivis bėrė skaičius ir faktus, bandydamas įrodyti, kad sovietiniu teroru jis biaurisi labiau nei fašistais. Gražinai akivaizdžiai tai nepatiko, o aš džiaugiausi pagaliau radęs sąjungininką.
Privežėme vienuolį prie viešbučio. Kitą dieną jis planavo skristi į Maskvą.

 

Aplankėmė Kristijoną Donelaitį

Grįždami namo, užsukome į Tolminkiemį. Dabartinį kaimo pavadinimą – Čystyje Prudy – Kristijono Donelaičio erdvėje net šventvagiška tarti, labai jau Tolminkiemis išreklamuotas.
Tolminkiemis pavakariu mus pasitiko be žmogiškos gyvybės ženklų. Didžiojo būrų dainiaus statyta bažnytėlė užrakinta, buvusi klebonija – K.Donelaičio memorialinis muziejus irgi po raktu, kaip ir informaciniai stendai lietuvių ir rusų kalbomis. Prie klebonijos trynėsi du katinai. Jie nieko nepasakojo, bet, pagal raišką sprendžiant, atrodė esantys vietiniai teritorijos savininkai, lūkuriuojantys, kol pastorius grįš namo.
Tolminkiemyje K.Donelaitis dirbo 1743 -1780 m., iki pat mirties. Gyvenvietėje jis pastatė pastorių našlių namus, perstatė bažnyčią. Ir ,,Metus“, didįjį pasaulinio masto šedevrą, jis Tolminkiemyje parašė.
Internete rašoma, jog K.Donelaičio tarnystės Tolminkiemyje metu parapijoje gyveno ,,tik“ 1000 lietuvių. Po Didžiojo maro į šį kraštą kėlėsi vokiečiai kolonistai.
1273 metais vokiečių nužudytas prūsų vadas Herkus Mantas nebuvo paskutinis prūsas. Prūsų kalba, taigi patys prūsai, gyvi buvo iki XVII ar XVIII amžiaus, tačiau dabartinė Kaliningardo srities teritorija nuo XIII amžiaus iki pat 1945 metų išimtinai valdyta tik vokiečių. Vadinasi, ir Tolminkiemio, ir kitų Mažosios Lietuvos teritorijų lietuviai – taip pat kolonistai, tik ankstesnių laikų.
XIII ar XIV amžiaus Prūsijoje stūksojo keletas pilių ir plytėjo didžiuliai miškų masyvai. Lietuviai į Mažąją Lietuvą aktyviai migravo XV amžiaus pabaigoje, o ją valdęs Kryžiuočių ordinas mielai priėmė imigrantus, dosniai davė jiems žemės, nes jos vis tiek niekam nereikėjo.
K.Donelaičio gyvenimo metais Tolminkiemis ir visa dabartinė Kaliningrado sritis priklausė Prūsijos karalystei. Tačiau tas faktas, kad lietuvybės ašimi tapo vokiečių valdomos teritorijos, – nieko nuostabaus, juk kita – didžioji Lietuva – tuo laiku buvo jau Rusijos imperijos teritorija.

Ar siūlė Stalinas Kaliningradą Sniečkui?

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, gana plačiai imta kalbėti, kad buvęs Lietuvos komunistų partijos lyderis Antanas Sniečkus buvęs labai išmintingas: neva jam Stalinas siūlęs imti Kaliningradą, jungti šią teritoriją į LTSR, bet A.Sniečkus pasipriešinęs. Tiesa, istorikai teigia, kad nėra rašytinių duomenų, kad Stalinas A.Sniečkui siūlęs tokią dovaną, o šis jos nepriėmęs. Dovanos versija kelta kaip savotiška padėka A.Sniečkui – jei 1990-aisiais Lietuva būtų valdžiusi ir Kaliningrado sritį su milijonu rusų, pasiekti Nepriklausomybę būtų buvę kur kas sunkiau.
Istorikai juokiasi, kad Stalino dovanų nebuvo priimta atsisakyti – jei jau jis pageidavo ką padovanoti, tai, be abejonės, būtų ir padovanojęs. Juolab kad žinome ,,linksmų“ pavyzdžių: žydams buvo dovanota teritorija netoli Chabarovsko ir ten įkurta žydų autonominė sritis. Juodai juokaujama, jog sritis įkurta tik tam, kad, kokiam nors žydeliui pareiškus norą grįžti į savąją žemę, jį ramia širdimi ir būtų galima siųsti namo – tik ne į Jeruzalę, o Birabidžaną. Stalinas sukūrė Moldavijos tarybų socialistinę respubliką, o tuo drauge ir moldavų tautą: okupuotiems Besarabijos rumunams lotyniškų rašmenų vietoje buvo ,,dovanota“ kirilica – taip ir atsirado moldavų tauta. Nikita Chruščiovas, pritaikęs progą, 1954 metais, minint kažkokios Pereslavo taikos 300- ąsias metines, Ukrainai padovanojo Krymą. Šiuo atveju nefainai išėjo – paaiškėjo, kad gerą daiktą padovanojo, tad po daugiau nei 60-ies metų buvo nuspręsta dovaną atsiimti.
Kaip ten bebūtų su tomis Stalino dovanomis, tačiau kažin ar rauda lietuvių širdys važinėjant po Kaliningrado kraštą. Nebūtų dovana papuošusi LTSR, o juo labiau Lietuvos Respublikos… Žodžiu, teisus buvo A.Sniečkus nepanoręs priimti dovanos, net jeigu jos jam niekas ir nesiūlė…

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Kitas įrašas

Skelbiami jaunimo kandidatai į Anykščių rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybą

Panašūs straipsniai

8 kelionių kryptys savaitgalio išvykoms automobiliu

2020-11-19
0

Jei pabodo sėdėti namuose, pats laikas patirti kažką naujo ir aplankyti neatrastas Lietuvos vietas ar netolimą užsienį. Savaitgalio...

Teisus buvo Antanas Sniečkus! (IV dalis)

2019-10-12
0

Rusai turi dvejus ,,makaronus“

Kaliningrado srities krantus skalauja Baltijos jūra, Kuršių marios ir Aistmarės. Nors Aistmarės realiai nieko neskalauja -...

Teisus buvo Antanas Sniečkus! (III dalis)

2019-10-09
0

Buvo uždaras uostas

Prie Aistmarių esantis Kaliningradas tarybiniais metais turėjo specifinį uždarojo uosto statusą. Šią informaciją sužinojau tik dabar, lankydamasis...

Teisus buvo Antanas Sniečkus! (II dalis)

2019-09-28
0

Karma ar gyvenimo būdas?

Vokiečių valdytas Kionigsbergas ,,išvaduotas“ tik pačioje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Tarybų Sąjungos maršalo Aleksandro Vasilevskio vadovaujama...

Anykšta TV:

Naujienos

„Valstiečius“ Anykščiuose paliko mažumoje
Visi myli nuskriaustuosius
Balsai – iš nusivylimo
Spalvinga tautodailininkų pasaulio puokštė
Vaidinti nesunku, nes nejaučia scenos baimės
Rezultatai nenustebino

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Kovo 25 dienos apskrities įvykių apžvalga
Kovo 24 dienos apskrities įvykių apžvalga
Kovo 23 dienos apskrities įvykių apžvalga
Kovo 22 dienos apskrities įvykių apžvalga
Kovo 21 dienos apskrities įvykių apžvalga
Kovo 20 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas
VRK tvirtins galutinius rinkimų rezultatus 34-iose savivaldybėse, spręs dėl K. Tubio
Naujas Muziejų įstatymas: nebelieka respublikinių muziejų, atsiras darbuotojai emeritai
Atvejai apie artimųjų įsidarbinimą aukštose pareigose jau panašūs į sistemą
Vartotojai ir žalieji remia Lietuvos banko siūlymą atsisakyti 1 ir 2 centų monetų
Pieno ūkininkai prie Seimo rengia protestą, reikalaus K. Navicko atsistatydinimo

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

Apklausa

Ar pritartumėte, kad būtų rengiami nauji Anykščių rajono mero rinkimai?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jara kovas

Jara kovas

Anykštėno kortelė

Anykštėno kortelė

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Saulenis

Saulenis

Biržiečių žodis

Biržiečių žodis

Bendraukime Facebook tinkle



baseino bangenis dovanų kuponas

baseino bangenis dovanų kuponas

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Duju balionai 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

UAB „Anykštos redakcija“ leidžia laikraštį „Anykšta“, žurnalą „Aukštaitiškas formatas“ , internetinį naujienų portalą www.anyksta.lt.

Antradieniais ir šeštadieniais leidžiamas laikraštis „Anykšta“ – didžiausias Utenos apskrityje.

Laikraštis įkurtas 1948 m. Iki 1990–ųjų jo pavadinimas – „Kolektyvinis darbas“.

UAB „Anykštos redakcija“
Įm. kodas: 154129124
PVM kodas: LT54129219
Banko rekvizitai: Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius
A/s: LT954010043100090251
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145, Anykščiai

UAB „Anykštos redakcija“ direktorė, vyriausioji redaktorė – Gražina Šmigelskienė
Portalo Anyksta.lt redaktorius – Robertas Aleksiejūnas

Remia projektus:  „Kadras“ (4 tūkst. Eur), „Legenda: Gyvieji Anykščiai – 2023“ (7 tūkst. Eur).

anykta.lt logo

UAB“Anykštos redakcija“ – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narė.

  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In