Grįžo į skausmą sukėlusį miestą

Filosofas dr. Arvydas Juozaitis, rašydamas knygas apie Sąjūdžio istoriją, įvykius pateikia istorinio romano forma, o „Tikros Sąjūdžio istorijos“ pirmosios dalies pristatymas Anykščiuose buvo iliustruotas nuotraukomis, audio ir video įrašais.
Vienas iš Sąjūdžio konstruktorių dr. A. Juozaitis knygą „Tikra Sąjūdžio istorija“ pristatė praėjusį ketvirtadienį, balandžio 9-ąją, Anykščių kultūros centre. Ši salė dr. A. Juozaičiui ypač įsimintina erdvė – prieš 35-erius metus, 1991-ųjų liepos mėnesį jam, vienam iš Sąjūdžio kūrėjų, dešinieji ultros, keldami triukšmą pionieriškais būgnais ir trimitais, neleido kalbėti. Nepriklausomybės laikotarpiu dr. A. Juozaitis į Anykščių kultūros centrą nebuvo grįžęs.

Mindė širdį…

Nuo Sąjūdžio ištakų 1988-aisiais, iki 1991-ųjų vasaros, įvykiai Lietuvoje sukosi beprotišku greičiu – spėjome iškovoti Nepriklausomybę, atsilaikėme prieš sovietų tankus ir atkurtos valstybės viduje spėjome susirieti. Buvę Sąjūdžio bendražygiai tapo mirtinais priešais.
Į Anykščius 1991-ųjų vasarą atvykęs, dešiniesiems ultroms oponavęs valstybės kūrėjas dr. A. Juozaitis buvo sutiktas kaip išdavikas.
Dr. A. Juozaičiui pasirodžius kultūros namuose, salėje buvo mušami būgnai, gaudė pionieriški trimitai, o scenoje už jo nugaros buvo išskleista tarybų Lietuvos vėliava, taip demonstruojant, kad filosofas neva yra tarybų Lietuvos šalininkas.

Ketvirtadienį į Anykščių kultūros centro sceną dr. A. Juozaitis atėjo rankose laikydamas istorinį 1991 metų liepos 10 dienos „Anykštos“ numerį, kuriame buvo aprašytas šis įvykis ir renginį pradėjo Justino Marcinkevičiaus eilėraščiu „Šiandien širdį pasivaikščioti išleisiu“, kuris baigiasi prašymu nesumindžioti širdies.
„Aš ant šitos scenos sėdėjau 45 minutes netardamas nei žodžio. Nes kai aš tik į ją užlipau, iššoko jaunuoliai, pradėjo duot būgnais, kiti užšoko ant scenos su tarybų Lietuvos vėliava ir man atsistojo už nugaros. <…> Anykščiai buvo ta vieta, kur širdis buvo mindoma, kas keisčiausia, ne tiek anykštėnų. Čia buvo atvykę panevėžiečiai“, – apie tai, jog 1991-ųjų liepą triukšmas Anykščių kultūros namų salėje buvo ne tiek politinė manifestacija, kiek asmeninis žeminimas, kalbėjo dr. A. Juozaitis.
„Patriotų būriai geras dalykas, nes jų reikėjo sausio dienomis, bet čia buvo praėję pusė metų, buvo prasidėję laisvės statybos arba demokratijos legalumo įteisinimas. Teritorija iš kitos valstybės išsivaduoja, išeina visa, ne kažkokia partija. Su viskuo išeina, net su kalėjimais. Šitai suprasti labai sunku ypač tiems, kurie yra pradininkai. Aš buvau pradininkas ir aš supratau, bet buvau vienas iš nedaugelio, kurie šitai suprato. Buvęs tavo priešas dabar yra tavo valstybės pilietis ir mes jį dabar turime ginti, o ne prievartauti. Tai yra natūralu, žmogiška ir krikščioniškai visuomenei būtina“, – apie 1991-ųjų vasaros emociją kalbėjo filosofas.

Mokėsi iš estų

„Tikrą Sąjūdžio istoriją“ A. Juozaitis ketina išleisti trimis knygomis. Skaitytojus kol kas pasiekė tik pirmoji istorijos dalis, apimanti ankstyvąjį Sąjūdžio laikotarpį, 1988-uosius metus. Knyga jau išleista pakartotiniu tiražu. Pirmasis leidimas buvo 5 tūkst., antrasis – 10 tūkst. egzempliorių tiražu.
Anykščiuose A. Juozaitis, kaip ir knygoje, apie Sąjūdį kalbėjo iki 1988-ųjų rudens.
Vienas iš Sąjūdžio kūrėjų priminė, kaip susikūrė Sąjūdis. TSRS komunistų partijos generaliniam sekretoriui Michailui Gorbačiovui paskelbus perestroiką, prasidėjo demokratiniai procesai.

Savo pranešimą apie Lietuvos persitvarkymo kūrimą Anykščiuose A. Juozaitis pradėjo nuo M. Gorbačiovo ir JAV prezidento Ronaldo Reigano bendros nuotraukos. Jis sakė, kad pirmieji perestroikos naudą suprato estai, tačiau Lietuvoje buvo dar gili stagnacija.
Bene pirmuoju gyvasties ženklu Lietuvoje tapo dailės istoriko Vlado Drėmos atviras laiškas LKP III sekretoriui, kuriame buvo išvardinta, kokias vertybes sovietai sunaikino.
1988-ųjų balandžio 20 dieną Lietuvos dailininkų sąjungoje dr. A. Juozaitis perskaitė pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“. A. Juozaitis sakė, kad šis pranešimas buvo atspausdintas rašomąja mašinėle, o vėliau žmonių žaibiškai padaugintas. Šiame pranešime A. Juozaitis kritikavo sovietinę sistemą, kalbėjo apie „istorinę tiesą“, būtinybę gaivinti tautinę sąmonę ir politinę kultūrą. Šis pranešimas laikomas vienu iš impulsų, paskatinusių Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio kūrimą. Kai pranešimą per „Amerikos balso“ radiją perskaitė Saulius Sužiedėlis, jis tapo žinomu ne tik siauram intelektualų ratui.
Dr. A. Juozaitis prisiminė, kaip kartu su profesore Kazimira Prunskiene, tapusia pirmąja atkurtos Lietuvos premjere, važinėjo į Estiją, į savotiškas stažuotes, nes Estijoje liaudies frontas buvo įkurtas jau 1988 metų balandžio 13-ąją. Estai važiavo į Lietuvą, ragino nesnausti. Beje, vienas iš Estijos liaudies fronto lyderių, lietuviškai laisvai kalbantis Markas Tarmakas, iki šių laikų yra A. Juozaičio bičiulis.

Pagaliau 1988 metų birželio 3 dieną Lietuvos mokslų akademijoje įvyko steigiamasis Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio susirinkimas, kuriame suformuojama 35 žmonių iniciatyvinė Sąjūdžio kūrimo grupė.
Į salę susirinko apie 500 žmonių. Per rankas siunčiamas lapas, žmonės rašo savo pavardes, adresus, telefonus, nors niekas nežino, kuo tai gali baigtis. Sąjūdžio iniciatyvinė grupė renkama šaukiant pavardes ir už jas balsuojant.

Anykščiuose dr. A. Juozaitis dėstė, kad 18 numeriu sušaukta Justino Marcinkevičiaus pavardė. „Jis buvo kaip garantas, tautos poetas, jo KGB neims. Audringi puolimai. Nesuareštuos, neišvaikys“, – po to, kai J. Marcinkevičius tapo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, emociją apibūdino dr. A. Juozaitis.
Istorikas profesorius Liudas Truska buvo išrinktas į iniciatyvinę grupę, bet jam apie tai nebuvo pranešta.
Pasak dr. A. Juozaičio, profesorius L. Truska dalyvavo Sąjūdžio veikloje, siekė išsaugoti istorinę atmintį, tačiau garbės sau niekad neieškojo.
Inga Lukšaitė, profesorės Meilės Lukšienės dukra, irgi buvo išrinkta, bet į renginius nėjo, o akademiko Vytauto Statulevičiaus pavardė buvo įrašyta į pretendentų sąrašą, bet pavardes skaitęs Alvydas Medalinskas šios pavardės balsavimui nepateikė, neperskaitė.

Pirmasis mitingas – komunistų palydos

Anykščiuose dr. A. Juozaitis ilgiau sustojo prie pirmųjų dviejų Sąjūdžio mitingų – pirmojo, vykusio Katedros aikštėje ir vėlesnio mitingo Vingio parke, kai pirmą kartą legaliai išskleista Lietuvos vėliava.
1988 metų birželio 24 dieną Katedros aikštėje vykęs pirmasis didelis Sąjūdžio mitingas oficialiai buvo LTSR komunistų partijos delegatų palydos į XIX partijos konferenciją Maskvoje. Sąjūdiečiai susitarė su LTSR komunistų partijos vadovybe, kad bus leidžiama surengti mitingą, į kurį bus atsiųsti šeši partijos atstovai. Tarp jų buvo ir Algirdas Mykolas Brazauskas, vėliau tapęs LTSR komunistų partijos pirmuoju sekretoriumi, o dar vėliau – ir pirmuoju išrinktu Lietuvos Respublikos Prezidentu.
Pirmuoju partijos sekretoriumi 1988-ųjų vasarą buvo Rimgaudas Songaila, o realiu Respublikos viršininku buvo lietuvių nekenčiamas, lietuviškai net nekalbantis LKP antrasis sekretorius Nikolajus Mitkinas.

Mitingą prie Katedros vedęs dr. A. Juozaitis dėl viso pikto, kad KGB nesugriautų scenarijaus, jo išvakarėse nakvojo ne namuose, o Raudonojo kryžiaus ligoninėje. Pasak filosofo, faktas, jog partija leido surengti mitingą, nebuvo garantas, kad KGB jo nepabandys sugriauti.
Scenoje, kaip savotiškas renginio garantas, buvo pakabintas didžiulis TSRS komunistų partijos generalinio sekretoriaus, kuris paskelbė „perestroiką“, Michailo Gorbačiovo portretas.

Roko grupės „Antis“ būgnininkas Linas Būda būgno garsais pradėjo mitingą. O dr. A. Juozaitis pirmasis nuo scenos kreipėsi į 15 tūkstančių žmonių minią.
Anykščių kultūros centro salėje buvo rodomas šio mitingo įrašas. „Labas vakaras, visi geros valios žmonės. Gimęs kaip sąžinės šauksmas ir krašto sielos apraiška, jis šiandien tampa kūnu. Visi mes žinome, kad užgriuvusias Lietuvą problemas galime spręsti sutelkę valią, mintį. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis yra visuotinė jėga ir visuotinis noras, kuris ves mus kuriant naują Lietuvą“, – tokie buvo pirmieji Sąjūdžio vardu pasakyti sakiniai ir juos pasakė dr. A. Juozaitis.
Mitingo dvasią kėlė būgno akordai ir sąjūdiečio, „Anties“ lyderio Algirdo Kaušpėdo, šūkiai.
„Grąžinkite liaudžiai Tarybas! Tegyvuoja liaudies valdžia! Valdžią liaudžiai! Valdžią liaudžiai! Valdžią liaudžiai“, – skandavo A. Kaušpėdas. Pasak dr. A. Juozaičio, „Anties“ lyderis buvo pasiruošęs 40 šūkių.

Buvo planuota, kad Sąjūdžio vardu kalbės poetas Justinas Marcinkevičius. Dr. A. Juozaitis Anykščiuose kalbėjo, kad jis pats važiavo pas J. Marcinkevičių į namus, bandė įkalbinėti, tačiau poetas lipti ant scenos nesutiko. „Vytautas Landsbergis kalbėjo vietoje J. Marcinkevičiaus. Jis pasakė gerą kalbą, kiek ilgesnę nei reikia, tada kalbėjo mūsų ekonomistė Kazimira Prunskienė“, – prisiminė dr. A. Juozaitis.
Rašytojas Vytautas Petkevičius, sulaukęs raštelio iš minios apie tikrąjį respublikos vadovą N. Mitkiną, pranešė, kad Lietuvos mokslų akademijos partinis aktyvas parašė rezoliuciją, kurioje reiškiamas nepasitikėjimas antruoju partijos sekretoriumi. Tai buvo pirmas kartas okupacijos laiku, kai Maskvos paskirtam emisarui viešai išreikštas nepasitikėjimas.

Minioje pirmą kartą plevėsavo trispalvės, tačiau ant scenos Lietuvos vėliavos dar nebuvo. Vėliavų, pasak dr. A. Juozaičio, birželio 24-osios mitinge buvo apie penkiasdešimt, o daugumą jų atsinešė Laisvės lygos žmonės.
Beje, dr. A. Juozaitis sakė, kad kalbos apie tai, jog A. M. Brazauskas apie Lietuvos trispalvę yra pasakęs, kad nelips ant scenos, kol kabės „tas skuduras“ yra prasimanymas, nes nei taip, nei panašiai, A. M. Brazauskas nesakė.
Mitinge nuo scenos kelis kartus buvo pasakyta, jog norint, kad Sąjūdis būtų aktyvus, reikia pinigų.
„Plūdo žmonės, nešė pinigus. Mums sumetė 3 tūkstančius 100 rublių. Vežėmės pas K. Prunskienę į butą, lyginome lygintuvais, suskaičiavome, pasirašėme. Sąskaitos neturėjome, tad pinigai ėjo į asmeninę Juliaus Juzeliūno banko sąskaitą“, – pasakojo dr. A. Juozaitis, sakydamas, kad Sąjūdis negalėjo atsidaryti atskiros sąskaitos, o suteikti savo sąskaitą Sąjūdžio pinigams sutiko tik kompozitorius J. Juzeliūnas, kiti asmenys atsisakė, nes toks Sąjūdžio pinigų „vaikščiojimas“ po asmeninę sąskaitą buvo pavojingas.
Sąjūdžiui skirtos lėšos buvo naudojamos „Sąjūdžio žinių“, kurių redakcija buvo įkurta dr. A. Juozaičio uošvių name Žvėryne, leidimui bei renginių organizavimui. Pasak dr. A. Juozaičio, ir Anykščių sąjūdžio grupės atsakingasis sekretorius tame name lankėsi ne kartą.

Vėliavą išskleidė himno energija

Kitas Sąjūdžio mitingas surengtas jau Vingio parke, liepos 9-ąją. Ir jis vėl buvo pridengtas po Komunistų partijos veikla. Iš XIX partijos konferencijos grįžę Lietuvos atstovai buvo pakviesti atsiskaityti liaudžiai. Į Vingio parką susirinko didesnė nei 100 tūkstančių žmonių minia.
Dr. A. Juozaitis dėstė, kad prieš Vingio parke vykusį mitingą „Komjaunimo tiesa“ išspausdino dviejų istorikų straipsnį, kuriame rašoma, kad Lietuvos trispalvė nėra toks jau netinkamas simbolis. Pasak filosofo, po šios publikacijos tapo aišku, kad valdžia ruošiasi vėliavos legalizavimui.
Prieš mitingą Vingio parke du sąjūdiečiai užsinešė vėliavą ant arenos viršaus ir laukė ženklo, kada ją išskleisti. Po to, kai A. M. Brazauskas, sakydamas kalbą pranešė, kad perskaitė straipsnį „Komjaunimo tiesoje“ ir „šios vėliavos atžvilgiu nusprendėme priimti teigiamą sprendimą“, dr. A. Juozaitis davė ženklą paleisti vėliavą nuo Vingio parko arkos.
1988-aisiais ne visi mokėjo „Tautišką giesmę“. Dr. A. Juozaitis sakė, kad buvo atspausdinta ir išdalinta 30 tūkstančių lapelių su „Tautiškos giesmės“ žodžiais.
„Nebuvo nei vėjelio, o vėliava plaukia, plazda. Ką tai reiškia? Giesmė, energija kelia vėliavą“, – apie tautos galią kalbėjo dr. A. Juozaitis. Mitingo vaizdo įrašo epizodas, kai didžiulė trispalvė išsiskleidžia virš šimtatūkstantinės minios, buvo demonstruojamas Anykščių kultūros centre.

Susitikimo organizatorė Sąjūdžio metais buvo vaikas

Susitikimą su dr. A. Juozaičiu organizavo anykštėnė Eglė Grigaliūnienė. Ji Sąjūdžio metais buvo dar vaikas, iš to laiko atsimena tik nuotrupas, tačiau būtent E. Grigaliūnienė buvo svarbiausia A. Juozaičio „Tikros Sąjūdžio istorijos“ propaguotoja Anykščiuose.
„Pagarba ir dėkingumas nėra jausmas, tai yra pasirinkimas. Mes galime pasirinkti, tai reiškia, kad mes galime išmokti, išsiugdyti sau ir išmokyti savo vaikus. Mes galime išugdyti pagarbą savo šaliai, pagarbą tiems, kurie kovojo, pagarbą istorijai“, – kalbėjo E. Grigaliūnienė.

E. Grigaliūnienė suorganizavo ir rinkliavą knygoms „Tikra Sąjūdžio istorija“ pirkti Anykščių bibliotekoms.
Beje, dr. A. Juozaitis susitikime sakė, kad Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas iš savivaldybės biudžeto lėšų „Tikras Sąjūdžio istorijas“ nupirko visoms savivaldybės mokykloms, bibliotekoms ir net vaikų darželiams.
Dr. A. Juozaitis į sceną pakvietė 1991 metų liepos mėnesio susitikimą, kuriame jam dešinieji ultros neleido kalbėti, aprašiusią „Anykštos“ vyriausiąją redaktorę Gražiną Šmigelskienę.

„Anykštos“ redaktorė džiaugėsi, kad šiame susitikime su dr. A. Juozaičiu niekas nebūgnuoja ir netrimituoja ir kalbėjo, kad 1991-ųjų renginys turėjo įtakos jos žurnalistinio požiūrio formavimuisi, kad reikia bet kuria kaina leisti žmogui kalbėti, negalima gniaužti nuomonių laisvės.
Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis džiaugėsi dr. A. Juozaičio apsilankymu Anykščiuose ir anykštėnais, atėjusiais į renginį.
„Pagal Anykščių rajoną mūsų mažokai susirenka ir dabar galiu pasakyti tokį dalyką. Stanislovas Krumpliauskas, mūsų garbės pilietis, bardavo tuos žmones, kurie ateina į Mišias. Tai aš galiu padėkoti jums, kad jūs atėjote, kad išklausėte tą tiesą, kuri yra tikroji, nes matot, net tie žmonės, kuriais aš žavėjausi, irgi tam tikru metu klydo“, – dėkodamas dr. A. Juozaičiui kalbėjo meras.