M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, antrus metus tęsdamas projektą „Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva 2007 – ieji”, keliauja po Lietuvos dvarus, skleisdamas muziką, veždamas parodas, pasakodamas vietinėms bendruomenėms apie jų apskrityje esantį dvarą, jo istoriją, čia gyvenusius didžius, garsius, Lietuvai nusipelniusius žmones. Rugpjūčio 26 d. Fondas atvyksta į Čiulų dvarą, atsiveždamas lietuviškų, širdžiai brangių dainų koncertą „Nu Lietuva, nu Dauguva“, perpintą Vydūno kūrybos tekstais, M. K. Čiurlionio preliudais ir mazurkomis. Gaila, bet ne kiekvieno dvaro istorija iškalbinga ar pateikianti daug faktų apie savo praeitį. Fondas jau yra aplankęs 25 paveldo objektus, iš jų – 21 dvaras. Apie kai kuriuos galima rašyti istorines knygas, kai kurie – tylūs ir pasislėpę užmarštyje. Vienas iš tokių dvarų – Čiulų (Jono Povstanskio) dvaras, esantis Čiulų kaime, Mindūnų seniunijoje, Molėtų rajone.
Dvaras ant ežero kranto
Čiulų dvaro ansamblio vertė – architektūrinė kraštovaizdinė. Tai – vidutinio dvaro pavyzdys, kultūrinio kraštovaizdžio sala, įsiterpianti vaizdingos natūralios gamtos aplinkoje. Dvarą pastatė ir jame šeimininkavo smulkių, vidutinių dvarininkų giminė – Povstanskiai.
Mediniai XIX a. II-osios pusės dvaro rūmai ir keli mediniai pastatai prisiglaudę Tramio Pirmojo ežero pakrantėje. Dvaro sodybos kompleksui priklauso ponų namas, svirnas, kluonas bei gerai išsilaikęs malūnininko namas, nuo centrinės dvaro rūmų dalies nutolęs per 250 metrų.
Dvaro sodyba – smulkaus tradicinių architektūrinių formų ir išplanavimo, gerai išlikusio smulkaus dvaro pavyzdys Aukštaitijoje. Visiems dvaro ansamblio pastatams būdingas istorizmo laikotarpio stilius. Čiulų dvaro ansamblis priskirtinas iki XVIII a. II–os pusės Lietuvoje vyravusiam medinių dvarų tipui. Anot istorinių šaltinių, dvaras buvęs medinis, kadangi tuo metu manyta, esą mediniuose pastatuose sveikiau gyventi. Mediniai dvarai ir vėliau buvo populiarūs tarp smulkiųjų ir vidutinių dvarininkų.
Dvarą supa XIX a. dvarininkų Poniatovskių įkurtas parkas, besidriekiantis Tramio ežero pakrante. Savaiminių parko medžių gausoje išsiskiria didinga senolė – baltoji liepa, kurios kamieno apjuostis siekia apie 5 m. Iki žemės reformos 1921 m. dvaro parkui priklausė ir nemažas Čiulų miško plotas, rytuose prisišliejęs prie didžiosios Labanoro girios.
Fondo veikla
Į šį mažai istorinių žinių pateikiantį dvarą ir atvyksta M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, kad suburtų vietinę bendruomenę bei šventės svečius į šalia dvaro esantį parką pasiklausyti lietuviškos, todėl tokios širdžiai artimos muzikos. Vienas iš Fondo veiklos tikslų ir yra kultūrinis bendruomenių švietimas, meninio skonio ugdymas. Tad Fondas ne tik rengia diskusijas – seminarus apie Lietuvos paveldo objektus, bendradarbiauja su profesionaliais parkotyrininkais, architektūros istorikais ar paveldėsaugininkais, tačiau organizuoja profesionalių ir žinomų atlikėjų koncertus, pristato parodas ar kino filmus. Hugo Šojaus dvare Šilutėje surengtame koncerte vietos gyventojai bei svečiai turėjo galimybę vieni pirmųjų išvysti ukrainiečių režisieriaus A. Dirdovskij filmą „Alluzion“, paremtą M. K. Čiurlionio ir V. Orvydo kūrybos motyvais. Vilkaviškio gyventojai bei miesto svečiai mėgavosi M. K. Čiurlionio namų Vilniuje direktoriaus ir menotyrininko S. Urbono pristatoma M. K. Čiurlionio paveikslų paroda “M. K. Čiurlionio vizijų pasaulyje”.
Į kiekvieną dvarą ar bažnyčią Fondas vežasi vis papildomą grafinių darbų parodą apie jau aplankytus Lietuvos dvarus „Lietuvos dvarai“. Tai – originalūs paveikslai su autentiškais dvarų vaizdais. Dažnai parodą bendruomenių nariams pristato bei apie kiekvieną parodoje eksponuojamą dvarą pasakoja parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas, kuris savo žiniomis pasidalins ir su Čiulų kaimelio gyventojais bei svečiais.
Žinoma, tokia veikla neturėtų prasmės, jei bendruomenės nariai nebūtų aktyvūs ar nedalyvautų Fondo organizuojamuose renginiuose. Pavyzdžiui, Salų dvare surengtoje konferencijoje apie Salų dvaro išsaugojimą susirinko ne tik seniūnijos ir savivaldybės atstovai, tačiau gausus būrys vietos gyventojų, kurie išreiškė susirūpinimą dvaru, iškėlė probleminius dvaro išsaugojimo ir panaudojimo klausimus. Neretai bendruomenės nariai sako, kad jie nori, kad dvaras būtų sutvarkytas, išpuoselėtas, tačiau trūksta informacijos, kaip tą padaryti, nuo ko pradėti, tačiau kiekvienas sutinka, kad pirmasis žingsnis – pačių žmonių, supančių dvarą, iniciatyva.
Lietuviškos muzikos skambesyje
Kiekvieną Fondo organizuojamą renginį vainikuoja meninė – koncertinė dalis. Į kiekvieną renginį Fondas stengiasi atvežti skirtingą programą. Jei dvare gyveno žymus žmogus – Fondas užsako specialią programą, skirtą šiam žmogui atminti ir pagerbti.
Rugpjūčio 26 d. Čiūluose, prie Čiūlų dvaro skambės dainos, kurioms muziką ir žodžius kūrė lietuvių kompozitoriai ir poetai: S. Šimkaus ir Pr. Vaičaičio „Kur bakūžė samanota“, J. Tallat – Kelpšos ir Maironio „Kur lygūs laukai“ ir t.t. Solistų Aušros Liutkutės ir Šarūno Čepulio balsai skambės kiekvienai atvirai širdžiai ir kiekvienai apgriuvusiai dvaro kertelei. Pianistė Renata Milašiūtė-Drungilienė skambins M. K. Čiurlionio preliudus ir mazurkas, aktorius Leonas Ciunys skaitys Vydūno tekstus.
Tad visi kviečiami atverti širdis lietuviškai ir todėl tokiai artimai muzikai.
Informacinis renginio rėmėjas – laikraštis “Anykšta”.
