Nuostoliai stabdo tolesnes investicijas

Ūkininkams, auginantiems grūdines kultūras, nuostolių šiemet pridarė permainingi vasaros orai – birželį užsitęsė kaitra, o abu paskutinius vasaros mėnesius – nesibaigiantys lietūs.

Afrikinis kiaulių maras mūsų rajone pareikalavo dar didesnių nuotolių – net ir smulkūs kiaulių augintojai yra priversti jas visas išskersti.

Pieno sektorius – taip pat nuostolingas. Europos Sąjungai panaikinus pieno supirkimo kvotas, susidarė šios žaliavos perteklius, dėl ko itin krito pieno supirkimo kaina. Dalis ūkininkų dėl to naikina savo ūkius.

„Anykšta“ savo pašnekovų klausė – ar ūkininkai iš savo veiklos dar gali pragyventi ir toliau investuoti į ūkius? O gal reikia ieškoti naujų ūkininkavimo šakų?

Romualdas BALSYS, Anykščių rajono tarybos narys, ūkininkas:

– Grūdų kiekis šiais metais sumažėjo 20 proc. ir, žinoma, prastesnė jų kokybė. Nepasiteisino lūkesčiai – peržiemojo pasėliai gerai, pavasaris irgi buvo neblogas, tad tikėjomės visai gero derliaus, tačiau rugpjūtis viską „sustatė į vietas“. Rezultatas viso to – prastesni nei vidutiniai metai.

Taip jau sutapo, kad Europos Sąjunga kvotas panaikino labai nelaiku. Kvotos galiojo kelias dešimtis metų, o panaikino jas prieš pat prasidedant pieno krizei. Ir taip pieno supirkimo kaina Lietuvoje yra mažiausia Europoje, tad automatiškai labiausiai ir kenčia vietiniai žemdirbiai, kurie ir taip dar tik įsikūrę, ką tik ūkius sukūrę. Vakarų Europoje buvo dideli pajėgumai, daug pagaminama pieno, gavosi jo perteklius, tad kvotas ir panaikino, o sprendimas labai atsiliepė ir Lietuvos ūkanininkams.

Dėl kiaulių maro ir kiaulių išskerdimo, manau, yra paskubėta, ypač su mažais ūkiais. Kaip ten ta viena ar dvi kiaulės uždarytos garde gali platinti ligą, man tai nelabai suvokiama. Šio sektoriaus vystymosi kelis ateinančius metus nelabai įsivaizduoju, bet žvelgiant į perspektyvą, reikia manyti, kad situacija pasikeis. Ligos ateina ir praeina. O žinant, kad kiaulienos pakankamai Lietuva savo neužaugina, tad perspektyva kaip ir yra.

Grūdų kaina dabar irgi labai kritusi. Kai pradėjau ūkininkauti prieš apytiksliai dešimt metų, ji buvo panaši. O staiga po poros metų ji pakilo į neįtikėtinas aukštumas. Šioje srityje nuolat yra bangavimas.

Dėl prasto šių metų derliaus nematau prasmės mažinti gamybos. Gal finansiniai nuotoliai šiek tiek pristabdys tolimesnes investicijas į žemę, materialinę bazę, bet manykim, kad kiti metai bus geresni…