Ar norėtumėte nugyventi rekordinį amžių – ilgiau nei visi? Tarkim, iki 106-erių? Jaunesni apie tai turbūt nė nepagalvoja ir gyvena šia diena, vyresni gi įvairiai: vieni jau susiruošę į amžinąją kelionę ir vengia savo atvaizdo veidrodyje, bijo atsigulti ant patalo ar tapti našta artimiesiems; kiti gi, gražiai susidraugavę su senėjimo procesu, žino, kad „bus taip, kaip Dievas duos…“ O štai tarp genetikų jau sklando juokelis – reikia pasistengti dar 10 metų nenumirti, o tada jau gyvensime amžinai…
Balandžio mėnesį „Anykštoje“ buvo publikuoti du straipsniai apie ilgaamžius: 104-ąjį pavasarį pasitikusią kavarskietę Oną Varanavičienę ir 100-to metų jubiliejų atšventusią Adelę Peldžienę. Ilgą gyvenimą nugyvenusių anykštėnų, matyt, yra ir daugiau, ir žmonėms įdomu apie juos skaityti. Jų nugyvento gyvenimo kelias toks, kad vargu, ar mes sugebėtume tokį atkartoti… Jie gerai žino, koks yra kitas žmogus – mažas ir didis. Išmano, kur laikinumas, netikrumas, manipuliacijos, o kur – tikra gyvenimo prasmė. Jei nepakalbinsime, neužrašysime, nugrims prisiminimai ir buvęs pasaulis…
Ko gero, tik vienas kitas turime pažįstamų, kurie perkopė šimto metų slenkstį. O kiek Anykščių rajono savivaldybėje yra ilgaamžių ir kas iš jų – pats vyriausias? Kur ir kaip jis gyvena? Kokia yra jo ilgaamžiškumo paslaptis? Juk visi žinome, kad nėra nei jaunystės eliksyro, nei stebuklingų piliulių…
Štai su kokia problema susidūriau Anykščiuose – niekas neturi informacijos. Apie pačius vyriausius rajono gyventojus – jokių duomenų!
Anykščių rajono savivaldybės Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje sužinojau, kad apie vyriausius gyventojus Anykščių krašte duomenys nekaupiami, ir specialistė patarė kreiptis „gal į Registrų centrą, gal į Statistikos departamentą, gal ir Sodra gal gali kažkokių duomenų turėti.“
Darbuotoja pasakojo, kad anksčiau Juozas Ratautas, buvęs „Sodros“ Anykščių padalinio vadovas, organizuodavo ilgaamžių pasveikinimus. Paskambinau į Anykščių rajono savivaldybės Sodros Klientų aptarnavimo skyrių, bet vėlgi jokios informacijos negavau – duomenų apie vyriausius asmenis nėra…
Susisiekusi su J. Ratautu, sužinojau, kad būdavo sveikinami šimtamečiai – duomenis apie juos pateikdavo Fondo valdyba. „Mūsų Sodra neapsiims rankioti iš pensijų žiniaraščių“, – konstatavo man buvęs „Sodros“ Anykščių padalinio vadovas J. Ratautas.
Išsiaiškinau, kad su „Registrų centru“ lauktų gaišinančios procedūros… Pasiteiravusi vienoje iš seniūnijų sužinojau, kad darbuotojai pagal savo turimą duomenų bazę seka, metų pradžioje užsirašo, kurie iš vyriausiųjų švęs jubiliejus, ir pasveikina.
Pasidomėjusi Valstybės duomenų agentūroje, sužinojau, kad 2024 metų pradžioje Lietuvoje iš viso gyvena 345 senoliai, kuriems yra sukakę 100 metų. Be to, Lietuvoje gyvena 13 gyventojų, kurių amžius – 105+. Pasiteiravusi, ar galėtų išfiltruoti ir pateikti informaciją tik dėl Anykščių rajono savivaldybės vyriausiųjų, norimo atsakymo negavau – darbuotoja nurodė to padaryti negalinti, nes tai yra konfidenciali informacija.
Tai gyvensim nežinodami, ką labiausiai derėtų pagerbti Anykščių krašte? Siekiame ilgaamžiškumo, bet nepagerbiame vyriausiųjų? Na, pagal statistinės informacijos stoką kažkodėl peršasi tokia liūdna mintis…
Priminsiu, kad pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotą studiją, Anykščiai yra tarp labiausiai pasensiančių rajonų… Tad pastebėkime ilgaamžius senjorus 100+. Dirbtinis intelektas yra sukaupęs daug ko, bet artumo, šilumos neperduos, ir maldelės už Jus nesukalbės…
Ir vis dėlto, kodėl vieni nugyvena labai ilgą ir prasmingą gyvenimą, kiti – ne? Gal sužinoti atsakymą jau pavyks ir mums patiems, juo labiau, kad mokslų daktaras, genetikas, ilgaamžiškumo specialistas Vaidas Dirsė kalba apie ligi šiol kai kuriems dar negirdėtą ilgaamžiškumo programą ir tyrimus. Pasirodo, longevity (liet. ilgaamžiškumo) programa yra sukurta remiantis naujausiais Harvardo, Stanfordo ir kitų ilgaamžiškumo centrų tyrimais ir rekomendacijomis. Mokslininkai mano, kad galimai yra trys pagrindiniai ilgaamžiškumo rodikliai: telomerų ilgis (telomeros – tai DNR molekulių atkarpos, esančios kiekvienos žmogaus chromosomos gale; su amžiumi jos trumpėja), NAD molekulės, kurios dalyvauja energijos apykaitoje ir DNR molekulių atstatyme, bei epigenetinis laikrodis, kuris parodo žmogaus ląstelių amžių.
Įdomu, ar mums, eiliniams piliečiams, ateityje būtų galima pasinaudoti vis naujesniais tyrimais, nepakliūnant į sukčių pinkles? O kol kas bent jau pasistenkime streso lygį mažinti, judėti, pasidarbavę pailsėti, išsimiegoti, kiek įmanoma sveikiau maitintis, taip pat – teigiamų, optimistinių minčių turėti. Ir jei visur stengsimės įžvelgti „+“ (plius), o ne „-“ (minus), dažniau dėkosime, o ne kritikuosime, nuo to visiems turbūt bus tik maloniau ir lengviau gyventi.
Tiesa, dar paminėsiu tai, kad visiems mano kalbintiems šimtamečiams pašnekovams labai padeda tikėjimas ir nuoširdi malda…
