„Obuolines“ vainikavo lazerių šou

Rugsėjo 20 dieną, šeštadienį, Anykščiuose vyko tradicinė rudens šventė „Obuolinės“ ir Turizmo naktis. Nors oras buvo geras, tačiau šventėje didelio anšlago nebuvo: daugiausia žmonių buvo matyti mugėje, kurioje pirkėjai pasigedo… obelų.
„Obuolinėse“ buvo apdovanoti ir geriausi metų ūkininkai – šiemet dėmesys buvo skirtas pienininkystės ūkiams.

Šventės akcentas – lazerių šou

Mugėje buvo girdėti kalbant, kad šiais metais nėra pirkti vaismedžių. Jais prekiavo tik vienas prekybininkas. Tiesa, nebuvo matyti ir obuolių – iš jų tik Šventosios upės pakrantėje buvo išdėliota raidė „A“, keli obuolių dubenėliai stovėjo ant Žaliosios vakarienės stalo.
Mugėje buvo galima įsigyti rankų darbo gaminių, sūrių, alaus ar sulčių, o parke vaikai galėjo pašokinėti ant batuto.
Tilto gatvėje vyko blusturgis, kuris, kaip ir mugė, pritraukė nemažą dalį šventės lankytojų. Čia buvo galima įsigyti dėvėtų drabužių, žaislų, senovinių vaflinių, indų.
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje susidomėjimo sulaukė nuotraukų paroda apie buvusius poilsio namus „Šilelis“, o bibliotekininkė Birutė Venteraitienė pakvietė į pėsčiųjų žygį pažinti kultūros pėdsakus mūsų miestelyje.

Istorijų dvarelyje vyko edukacijos vaikams „Paslaptingas Sirvydo žodynas“ – vienoje jų dalyvavo vienas vaikas. Žinomas aktorius ir režisierius Aleksandras Špilevojus prie paminklo Laisvei šeimas kvietė į menines patirtis „Kita obuolio pusė“, o prie Anykščių kultūros centro buvo galima pasiklausyti koncertų.
A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus parodų salėje vyko Anykščių kamerinio choro „Salve cantus“ 35-mečio koncertas „Giesmėm išgiedosiu“, bibliotekoje buvo galima pasiklausyti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos, skambančios iš vinilinių plokštelių ar alternatyvios muzikos koncerto „ALT3RNO“ Liudiškių aišktelėje.
Bene įspūdingiausias Turizmo nakties akcentas – lazerių šou, vykęs Vyskupo skvere ir vaizdo projekcijomis apšviesti medžiai Lajų take.

Geriausi ūkininkai – iš Kavarsko seniūnijos

„Obuolinių“ metu tradiciškai apdovanoti geriausi Anykščių rajono ūkininkai.
Renginį vedė Anykščių rajono kultūros centro direktorė Dijana Petrokaitė.
„Obuolys – derliaus simbolis. Nors ir žmonija, turbūt, pradėjo nuo obuolio. Jeigu Ieva nebūtų Adomui pasakius paragaut obuolio, mes Žemėje turbūt ir nebūtume buvę. Turbūt ir ūkininkaut jūs negalėtumėt, jeigu gyventume visi Rojuje, – kalbėjo Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis. – Bet Žemėje taip pat galima sukurti Rojų. Ūkininkai, žmonės, kurie dirba žemę, aš manau, kad yra ne tiktai mūsų strateginio verslo, ekonomikos dalis, bet tai yra ir tautos išlikimo garantija. Nes visą laiką kaimas – gyvas kaimas – išlaikydavo Lietuvą ir lietuvybę. <…> Valstybėje trūksta žmonių, kurie kurtų. Jūs kuriate. Jums nereikia sakyti kada sėti, kada pjauti, jūs rūpinatės, žinot. <…> Šiemet atkreiptas dėmesys į pienininkus. Pirmas produktas, kurį žmogus paragauja – tai pienas. Pienas labai svarbus mums visiems ir visam gyvenimui.“

Į sceną lipo svečias iš Latvijos – Dobeles miesto vicemeras Edgars Gaigalis. Vadovai pasirašė ketinimų protokolą dėl galimos bendradarbiavimo sutarties. Dobeles vicemeras į auditoriją kreipėsi rusų kalba, prieš tai paklausęs, ar nėra prieštaraujančių.
Geriausius 2025 metų ūkininkus sveikino K. Tubis, Anykščių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis, Anykščių rajono ūkininkų sąjungos vadovas Žilvinas Augustinavičius, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Anykščių rajono biuro vadovė Vilma Lebedė.

Geriausiu šių metų ūkiu išrinktas Juozo, Vytauto ir Karolio Banių ūkis. Jis įvertintas „Už trijų kartų bendradarbiavimą, ūkio kokybinį augimą ir pienininkystės krypties išlaikymą“. Tai – trijų kartų ūkininkų šeima iš Papiškių kaimo, Kavarsko seniūnijos. Ūkininkauti jie pradėjo įkūrę valstiečių ūkį – vieni pirmųjų Anykščių rajone. Laikui bėgant, ūkis specializavosi gyvulininkystėje, o šiandien ūkiai apima 950 hektarų žemės – nuo pievų iki grūdinių kultūrų laukų. Tvartuose laikomi net 664 galvijai. Nugalėtojai į renginį neatvyko, todėl paimti jų apdovanojimo į sceną lipo Kavarsko seniūnijos seniūnas Aurelijus Radzevičius.
Antrąja vieta įvertintas Almos ir Aurimo Imbrasų ūkis „Už širdis, paaukotas vaikams, už rankas, atiduotas darbui ir pavyzdingos ūkio aplinkos sukūrimą“. Almos ir Aurimo Imbrasų pienininkystės ūkis Kurklių seniūnijoje, Starkiškio kaime įsikūręs nuo 2011 metų. Šeima ūkininkauja 112 ha žemės plote ir augina 120 galvijų, iš kurių 40 yra pieninės karvės.

Trečioji vieta atiteko Jurgitos ir Vytauto Senvaičių ūkiui „Už gebėjimą įveikti visas kliūtis, iškylančias pakeliui į siekiamą tikslą“. Šeima puoselėja du ūkius. Jurgita ūkininkauja beveik 120 ha plote, melžia apie 40 karvių, o Vytauto ūkis siekia 222 ha.

Nominuoti dar septyni ūkiai. Tai – Alvydo ir Ingos Karalių ūkis „Už kantrybę, atkaklumą ir meilę savo karvutėms“, Elvyros ir Rimo Vepštų ūkis „Už nuoširdumą, nuoseklumą ir ištvermę“, Sigutės ir Virgaudo Rudokų ūkis „Už gerus rezultatus, plėtros siekį ir į ūkį sugrąžintą jaunąją kartą“.
Virginijos ir Zenono Kazlauskų ūkis „Už ilgametį visos šeimos (dabar jau ir trijų kartų) darbą kuriant ir puoselėjant gyvulininkystės ūkį“, Violetos ir Daliaus Laucių ūkis „Už pasiaukojimą, ištvermę ir gebėjimą kurti gražią aplinką“, Jolantos ir Evaldo Žiūkų ūkis „Už optimizmu trykštantį požiūrį į pienininkystę ir rentabilų ūkininkavimą“, Danutės Žąsinienės ir Tado Žąsino ūkis „Už verslo idėjas ir prižiūrimas Rubikių ežero pakrantes“.
Svečiams koncertavo Ona Kolobovaitė, Aurelijus Globis ir Zbignev Levicki.

Vyko diskusija apie gamtą

Šiais metais jau ketvirtą kartą „Obuolinių“ metu vyko ir tradicinė Žalioji vakarienė, sukvietusi miestelėnus sėsti prie bendro stalo.
Žaliai pasipuošę žmonės rinkosi Tilto gatvėje, prie kavinės „Mitai“. Buvo matyti seniūnai, kultūros žmonės, anykštėnai – prie stalo laisvų vietų nebuvo.
Vakarienė prasidėjo nuo bitininkės Ugnės Matelienės pasakojimo, kuri sakė, kad „bitės į žalią vakarienę visai gerai „įsipaišo“, nes jos – turbūt vienas iš žaliausių gyvūnų pasaulyje, nes iš bičių suvartojame viską.“ Verslininkė svečius vaišino medaus produktais, kurie buvo patiekti vaško lėkštutėse.
Žaliosios vakarienės metu vyko diskusija, kurioje dalyvavo gamtininkas, operatorius, kino filmo „Sengirė“ režisierius Mindaugas Survila bei pelėdų ir erelių tyrinėtoja, ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktarė Gintarė Grašytė. Diskusiją moderavo Andrioniškio seniūnijos seniūnas, ekologas Rolandas Lančickas.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas