Pagaliau išsipildė žymaus mokslininko svajonė : knyga išleista

Visai neseniai, tiktai šį pavasarį išsipildė Vilniaus universiteto profesoriaus, socialinių mokslų daktaro, bibliografo ir pedagogo Osvaldo Janonio svajonė, kurią jis puoselėjo beveik keturias dešimtis metų. Beje, apie tai ilgus dešimtmečius svajojo ne vien tiktai šis žymus šalies bibliotekininkystės, bibliografijos ir knygotyros srities mokslininkas, pirmasis Vaclovo Biržiškos premijos laureatas, daugelio mokslo darbų, mokslinių publikacijų autorius. Prof. O. Janonio knygos apie garsią istorinę praeitį turintį Surdegį kantriai laukė tiek surdegiečiai, gerai žinoję, kaip ilgai ir kruopščiai, po kruopelę, po kruopelytę medžiagą būsimajam leidiniui renka jų kraštietis mokslininkas. Ji buvo labai laukiama Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje ir ypač bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriuje, kurio darbuotojos ruošė projektus knygos leidybos finansavimui, nuoširdžiai bendravo su mokslininku, ne kartą aptarinėjo knygos rengimo spaudai reikalus…

      Visai neseniai, tiktai šį pavasarį išsipildė Vilniaus universiteto profesoriaus, socialinių mokslų daktaro, bibliografo ir pedagogo Osvaldo Janonio svajonė, kurią jis puoselėjo beveik keturias dešimtis metų. Beje, apie tai ilgus dešimtmečius svajojo ne vien tiktai  šis žymus šalies bibliotekininkystės, bibliografijos ir knygotyros srities mokslininkas, pirmasis Vaclovo Biržiškos premijos laureatas, daugelio mokslo darbų, mokslinių publikacijų autorius. Prof. O. Janonio knygos apie garsią istorinę praeitį turintį Surdegį kantriai laukė tiek surdegiečiai, gerai žinoję, kaip ilgai ir kruopščiai, po kruopelę, po kruopelytę medžiagą būsimajam leidiniui renka jų kraštietis mokslininkas. Ji buvo labai laukiama Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje ir ypač bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriuje, kurio darbuotojos ruošė projektus  knygos leidybos finansavimui, nuoširdžiai bendravo su mokslininku, ne kartą aptarinėjo knygos rengimo spaudai reikalus…

      Ir štai, pirmieji 50 egzempliorių ( iš bendro 500 egzempliorių tiražo) prieš šv.Velykas atkeliavo iš UAB „Utenos spaustuvės” į bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyrių. Šio skyriaus darbuotojos: vedėja Audronė Berezauskienė, vyr. bibliotekininkė projekto „Knygos „Surdegis 1510-1940 metais .Laikai ir žmonės” leidyba koordinatorė Skaivė Meškauskienė ir  vyr. bibliotekininkė Ligita Matulienė  ir pačios grožisi, ir lankytojams parodo gausiai iliustruotą, skoningai apipavidalintą, įdomiai parašytą, kupiną visokiausios informacijos prof.Osvaldo Janonio knygą.

       Bendrą  projektą pro. O Janonis kartu su Anykščių rajono savivaldybės L.ir S.Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus darbuotojomis įgyvendinti ir išleisti knygą „Surdegis 1510-1940 metais” planavo jau anksčiau. Tačiau įgyvendinti sumanymą sutrukdydavo lėšų stygius. Praėjusiais Anykščių rajono savivaldybė buvo pažadėjusi skirti knygos leidybai lėšų, tačiau prasidėjęs sunkmetis viską pakoregavo ir varganam biudžete pinigų tam nebepakako. Todėl pradėta ieškoti rėmėjų, dalis knygos leidimui pinigų buvo surasta. Autorius knygoje tuos rėmėjus išvardijo. Tai UAB „Jaros sauga”, UAB „Ukmergės versmė”, UAB „Anykščių energetinė statyba” ir šios įmonės generalinis direktorius Alvydas Bitinas, Troškūnų seniūnija ir seniūnė Janina Dilienė, kraštietis Kazys Rožanskas. Solidžią pinigų sumą paaukojo ir pats profesorius O.Janonis. Šiais metais bibliotekininkių projektui- minėtos knygos leidimui pinigų skyrė ir Anykščių rajono savivaldybė. Taigi, sutelkus bendras pastangas, Osvaldo Janonio parašyta beveik 300 puslapių knyga pagaliau „išvydo dienos šviesą”, surado taką pas skaitytojus.

       Šis leidinys tikrai vertas dėmesio ir tie, kurie turės progą knygą paskaityti, suras daug įdomaus, vertingo ir netgi labai unikalių faktų.

        Knygos autorius  jau pačioje pratarmėje suintriguoja skaitytojus:

„Nerasime Lietuvoje kitos tokios vietovės, kurios vardas būtų susijęs su tokiais garsiais įvairių laikų politikos veikėjais, kaip Didieji Lietuvos kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai Žygimantas Augustas bei Augustas II, pirmasis Rusijos imperatorius Petras I, Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas- Korikas, Šiaurės Vakarų krašto viršininkas, inžinierius- generolas Konstantinas Kaufmanas ar dailininkais- Bizantinės tapybos profesoriumi Vasiljevu, piešėju Aleksandru Adamovu, graveriais Eduardu Dammulleriu, Laurentijumi Seriakovu, dailininke ekspresioniste Mariana Veriovkina. O kokia Lietuvos vietovė amžiams įrašyta į stačiatikių kalendorių? Kaip suprantate, čia turimas omenyje Anykščių rajono Surdegio miestelis.Jo vardą pasaulyje išgarsino Surdegio Dievo Motinos ikona. Jos pasirodymas tapo dingstimi 1627 metais įsteigti stačiatikių vyrų Šv.Dvasios vienuolyną, kuris veikė iki 1915 metų.

1867 metais Surdegyje gimė kunigas, švietėjas Vincentas Tamošiūnas, 1928 metais- tautodailininkas, medžio drožėjas Vitalis Kirsnys, 1930 metais- kunigas Jonas Labakojis, 1931 metais- aktorius Algimantas Masiulis, 1932 metais- ekonomistas Arvydas Pajuodis, 1935 metais- spaudos, radijo ir televizijos žurnalistas Algirdas Kratulis, 1940 metais- pedagogas, poetas ir publicistas Povilas Lapeikis. Miestelyje ilgiau ar trumpiau gyveno ir dirbo archimandritas Teofilas( tikroji pavardė Fiodoras Uspenskis), mokytojas, kultūros veikėjas Balys Dūda, vargonininkai, chorvedžiai, mokytojas Vladas Dutkevičius, Boleslovas Kašponis bei kt…

Daug žinių iš miestelio istorijos „išbarstyta” Lietuvos ir Rusijos periodikoje, dar daugiau jų laukia tyrinėtojo įvairiuose archyvuose ir bibliotekų rankraštynuose…”

      Kilęs iš Svėdasų seniūnijos Netikiškių kaimo, mokęsis Vertimų, Andrioniškio, Surdegio, Troškūnų mokyklose, gyvenęs įvairiose Anykščių rajono vietovėse, tarp jų ir Surdegyje, Osvaldas dar vaikystėje pradėjo domėtis Surdegio krašto istorija. Pažinti šį kraštą Osvaldui padėjo mama Verutė Genčiauskienė, dirbusi bibliotekoje ir rinkusi kraštotyrinę medžiagą, rašiusi bibliotekos ir miestelio istoriją. Pasisėmęs iš motinos darbo praktinės patirties, sūnus taip pat pasirinko bibliotekininko kelią, tapdamas žymiu bibliografu, pedagogu, kurio mokslinė, ekspertinė ir visuomeninė organizacinė veikla yra šalyje plačiai žinoma.

       Jam kaip mokslininkui teko lankytis ne vienoje šalyje, pabuvoti įvairiuose archyvuose. Su džiugesiu akyse ir širdyje jis vartydavo dokumentus, periodinius leidinius, kuriuose mirgėjo ir Surdegio pavadinimas. Tokių paieškų metu pavyko surasti  labai retų, tiesiog unikalių nuotraukų, paveikslų, dokumentų, bylojančių apie Surdegio istoriją. Profesorius O.Janonis 1997 ir 2003 metais išleido dvi knygelės „Iš Surdegio praeities” laidas. O šioje solidžioje knygoje „Surdegis 1510-1940 metais” pabandyta pirmą kartą sistemingiau nušviesti miestelio istoriją, detaliau atskleisti kai kurias temas, pateikti daugiau archyvinės medžiagos, iliustracijų.

      Knyga pradedama skyriumi „Surdegio vardo kilmė ir miestelio administracinė priklausomybė”, toliau seka skyriai „Surdegio dvaras”, „Gyventojai”, „Socialinė pagalba”, „Koplyčių cerkvių statyba”, „Stačiatikių vienuolyno istorijos bruožai”. Labai daug ir įdomių dalykų galima perskaityti skyriuose, pasakojančiuose apie Surdegio Šv.Dvasios vienuolyną, kuris priklausė Kijevo metropolitui, Minsko, Polocko, vėliau Lietuvos ir Vilniaus vyskupystei ir kuris stačiatikiams buvo be galo reikšmingas. Beje, iš visos Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kitų vietovių  į Surdegį buvo atsiunčiami atgailai prasikaltę vienuoliai. Remdamasis archyviniais dokumentais, publikacijomis to meto spaudoje, autorius knygoje išsamiai aprašo žymesnius vienuolyno vadovus, vienuolyno valdas, puoselėtas tradicijas, vienuolių veiklą Surdegyje, religines šventes, į kurias suplaukdavo daugybė stačiatikių net iš toliausių carinės Rusijos vietovių. Nenutylėti  ir faktai apie vienuolių moralinį nuopuolį, girtavimo apraiškas, vienuolyno vyresnybės kovą su tokiais neigiamais dalykais, surdegiečių katalikų pasipiktinimą šių žmonių elgesiu…Daug vietos skiriama stebuklingosios Surdegio Dievo Motinos ikonos  ir jos likimo aprašymui. Verti dėmesio ir pasakojimai apie surdegiečius  Romos katalikus, stačiatikių ir katalikų kapines, pieno perdirbimo dirbtuvę, jaunimo pasilinksminimus ir vakarus, švietimo įstaigų veiklą, „pavasarininkų”, jaunųjų ūkininkų ratelio, šaulių bei kitų tarpukario visuomeninių organizacijų veiklą. Knygos tekstuose minima labai daug pavardžių.Tą sąlygojo autoriaus noras parodyti, kad Surdegio krašto istoriją kūrė konkretūs gyventojai, konkretūs asmenys.Jų pavardės surašytos vardų rodyklėje. Į vardų rodyklę taip pat įtraukti knygos tekste minimi kolektyvų pavadinimai ir vietovardžiai.Prieduose pateikiamas daugiau negu tris šimtus įrašų turintis bibliografinis sąrašas ir Surdegio Dievo Motinos ikoną garbinanti giesmė-malda rusų kalba- akatistas. Labai papildo šią knygą gausios iliustracijos.

        Knyga „ Surdegis 1510-1940 metais” turėtų sudominti ne vien tiktai surdegiečius ir aplinkinių vietovių gyventojus, bet ir istorikus, kultūros ir švietimo specialistus, Romos katalikus ir stačiatikybe Lietuvoje besidominčius asmenis, kraštotyros entuziastus.

        Profesorius Osvaldas Janonis, dovanojęs skaitytojams tokį išsamų leidinį apie Surdegio kraštą, ateityje galėtų pradžiuginti ir antrąja šios knygos dalimi. Mat, kol spaudai buvo ruošiama knyga, archyvuose ir periodikoje buvo surasta naujų duomenų, dokumentų iš Surdegio krašto praeities. Be to, autoriui atsiveria čia dar „platūs dirvonai” ir dėl to, kad ką tiktai išleistoje knygoje apžvelgiamas laikotarpis iki 1940-ųjų metų. O   nuo to laiko surdegiečių  pragyventų beveik  septynių dešimčių metų laikotarpis juk jau irgi yra tapęs istorija.

        Taigi, knygos sumanytojui ir autoriui profesoriui Osvaldui Janoniui belieka tiktai palinkėti kūrybinės sėkmės ir naujų leidinių.

Nuotraukose:

Knygos viršelis

Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja Audronė Berezauskienė (sėdi) kartu su vyr. bibliotekininke Ligita Matuliene dalijasi įspūdžiais apie naująją knygą