Anykštėnė, Vilniaus psichoterapijos studijos psichologė Lina Gervinskaitė – Paulaitienė sako, kad koronaviruso pandemija žmones skatina daugiau gilintis ne tik į savo, bet ir kitų žmonių psichologinį pasaulį.
„Jau yra ir atliktų mokslinių tyrimų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, rodančių, kad pandemijos laikotarpiu sumažėjo dalies žmonių psichologinė gerovė, daliai žmonių sustiprėjo nerimui ir depresijai būdingų simptomų, taip pat yra fiksuojamas didesnis tėvų patiriamas stresas dėl darbo ir vaikų priežiūros derinimo. Dalis žmonių patiria daugiau liūdesio, nerimo dėl socialinio bendravimo sumažėjimo, stipriau išgyvena vienatvę arba susiduria su daugiau santykių sunkumų, yra ir nemažai emocinio nuovargio. Žvelgiant iš praktinio darbo patirties, tai išties yra sustiprėjęs nerimo patyrimas, kas iš vienos pusės tikrai suprantama dėl ženklių gyvenimo galimybių pokyčių ir nuolat pandemijos metu pasireiškiančio neužtikrintumo. Pandemijoje yra tikrai daug dalykų, kurių negalime kontroliuoti, numatyti, kurie nuo mūsų nepriklauso ir tai didina nerimą, nesaugumą. O su neužtikrintumu ir neapibrėžtumu musm tikrai nelengva išbūti, vieniems itin, kitiems kažkiek mažiau. Be to, mes esame socialinės būtybės ir tą nuotolinio ryšio palaikymą mums tikrai nelengva atlaikyti. Vis tik, tikrai pastebiu, kad pandemija ir paskatina atsigręžti į save, artimuosius, santykius, persvarstyti vertybes, daugiau gilintis į psichologinį savo ir kitų pasaulį. Manau, pakeliui mes dar tik vis plačiau suprasime, kaip pandemija veikia mūsų psichologinę savijautą ir kokie bus jos ilgalaikiai poveikiai”, – „Anykštai” komentavo L.Gervinskaitė – Paulaitienė.
